LjęgzůLjęξů - Ljęzgua - Liengzuo - Lieguo - Reguo - Reguvatag:az.on.lt,2005:08d189c17da2340bdf57c1e975f9292cTextpattern2024-03-03T10:07:12+00:00Vladas Palubinskashttps://az.on.lt/Vladas Palubinskas2024-02-08T10:04:37+00:002024-02-22T12:54:36+00:00Vytis ne kauniustag:az.on.lt,2024-02-08:08d189c17da2340bdf57c1e975f9292c/eddc55d80adec4c6a3f3be508e9e8244Būtų gražu, kad kultūrinės ugniagarbių raitelių tautos skaisčiai raudonoje liepsnos vėliavoje pavaizduotą baltą tėvynės gynėjo vėlę vėl vadintume pirminiu vardu gaunius — o ne vyčiu, vytimi, kurio reikšmė visai atvirkščia: senis išminčius žiniuonis reguonis aiškiaregys. Mūsų jaunuolių karžygių vėliavą Lietuvos gudai tebevadina pagaunia (пагоня, pogoń), o mums pamiršti gėda. Jeigu ne, vadinkime bent visiems dar suprantamai — kaunius. O jei neaišku, išnagrinėkime visus kilmės ir raidos duomenis bent Vasario 16-osios išvakarėse.]]>Vladas Palubinskas2024-01-11T14:51:20+00:002024-01-18T13:51:57+00:00Lietuviška slavų kilmėtag:az.on.lt,2024-01-11:08d189c17da2340bdf57c1e975f9292c/e0b9084a052096547c7bbeb9783b5c91Pirmųjų slavų lietuvišką kilmę žurnalo „Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai ir naujovės“ («Современные научные исследования и инновации»ISSN 2223-4888) šių metų pirmajame numeryje antrašte „Antes, Sclavins — Slavic beginning“(Анты, склавины – славянское начало) senųjų raštų, istorinės kalbotyros ir antroponimų etimologijos priemonėmis įrodinėja Olegas Fedčenka (Олег Дмитриевич Федченко).]]>Vladas Palubinskas2023-04-05T15:42:04+00:002023-04-05T17:03:39+00:00Kaujevos gudaitag:az.on.lt,2023-04-05:08d189c17da2340bdf57c1e975f9292c/fd2e3aba2fc2fcadbdb3f7a20912c4d4Stačiatikių metraščiuose Vilkių Naugardo vienuoliai Kaujevos (Kūjuvos, Kyjivo, Kijevo) įkūrėjus tuometiniu savo supratimu (puse tūkstantmečio vėliau) pavadino variagais — nors aprašomo įkūrimo metu (430-431 m.) jie buvo vadinti getais, godais, gotais, o tiksliau austrogudais griautungais, Eljmuonrikio (Jermonrikio, Germanariko, Hermanaricho) karalystės palikuoniais, dabartinių archeologų vadinama Černiachovo kultūra Juodosios (Šiltosios, Auksinės, Ponto) pajūryje ir Dono, Bugo, Dniepro, Dniestro žemupiuose iki Dunojaus. Tokios išvados po jam įprastai kruopštaus tyrimo priėjo Ilja Tarasovas, paskelbė moksliniаme žurnale „Historia provinciae“ (ISSN 2587-8344) 2023 m. 7 t. 1 nr. 22-71 psl. Ilya M. Tarasov: “On the Mention of the Dnieper Varangians in the Context of the Legend of the Beginning of Kiev” — Илья Михайлович Тарасов: Об упоминании «днепровских варягов» в контексте предания о начале Киева.]]>Vladas Palubinskas2023-02-03T09:22:48+00:002023-09-21T09:02:07+00:00Eurazijos upėvardžiaitag:az.on.lt,2023-02-03:08d189c17da2340bdf57c1e975f9292c/3baefadc575e4d8239c57374dcbcb85aBaigęs ir Vakarų Europos upių vardų kilmės tyrimą, Olegas Fedčenka visas recenzuotas ir įvairiuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose paskelbtas savo apybraižas tuo klausimu susiuvo į vieną bylą ir vakar leidykla „Rideró“ išleido 216 psl. knygą „Šiaurinės Eurazijos vandenvardžių kilmė“ tiek popieriniu pavidalu, tiek ir epub, fb2, pdfread, mobi formatais su nemokama ištrauka HTML tinklapyje. 2023-02-02 Олег Дмитриевич Федченко: «Происхождение гидронимов северной Евразии» (ISBN 978-5-0059-5911-9). Prieštautinė Lietuvos profesūra šio milžiniško veikalo neminės, ryžtingai praleis negirdomis. Nes jo išvada vienareikšmė: visų stambesnių upių vardai yra lietuviškos kilmės. Tik Vakarų Europos pakraščių upėvardžius autorius kildina iš menamos keltų kalbos (kuri neturi jokių tvirtų liudijimų, tėra nutaustant iškraipyta lietuvių išeivių kalba — mano pastaba). Taigi, patikrinus etimologiją griežtesniais moksliniais reikalavimais, nelieka abejonių, kad menamų „indoeuropiečių“ kalbai suprasti nereikia jokių dirbtinių „rekonstrukcijų“ — tereikia rimtai pasidomėti dar gyva lietuvių kalba (tik ne žiniasklaidos puskalbe). Panagrinėjęs lietuvių kalbos žodyną, Derkseno etimologinį žodyną, Vanago vandenvardžių žodyną ir panašius žinynus, tą suprasti pajėgė net visai jokių lietuviškų šaknų neturintis ir niekaip su Lietuva nesusijęs rusas — pagarba jam!]]>Vladas Palubinskas2023-01-26T19:01:41+00:002023-01-27T08:07:20+00:00Švedijos upėvardžiaitag:az.on.lt,2023-01-26:08d189c17da2340bdf57c1e975f9292c/a2766f5403046e2d2862b37ecad5440fVakar, 2023-01-25 tarptautiniame žurnale „Studia Humanitatis“ antruoju straipsniu, iškart po redakcijos dešimtmečio sukaktuvinės prakalbos, paskelbta Olego Fedčenkos mokslinė apybraiža Skandinavijos pusiasalio vandenvardžių klausimu. Išvada: vakarinės Baltijos vandentakos upių vardai irgi tikriausiai lietuviškos kilmės. O Norvegijos ir Šiaurės jūrų vandentakos upėvardžius tyrinėtojas spėja esant keltiškos kilmės — nors keltų (galių) kitoniškos kalbos patikimų šaltinių nėra, tenka remtis dirbtiniais (rekonstrukcijos) žodynais. Germaniškų Skandinavijos kalbų kilmės kelmas yra Jutlandijos pusiasalis, dabartinė Danija, bet jos upės čia neįtrauktos, apžvelgtos po šešiolika Norvegijos ir Švedijos upių. Олег Дмитриевич Федченко: «Происхождение гидронимов Скандинавии: две основы»(Oleg Fedchenko: “The origin of Scandinavian hydronyms: two bases”) — „Studia Humanitatis“ (ISSN 2308-8079) 2022 № 4.]]>