Ljęgzů

Už žinias labiausiai turiu padėkoti savo tėvams ir seneliams, giminėms ir kaimynams — netapusiems tarnais nei ponais, todėl išsaugojusiems tokią sodrią gimtąją kalbą, dar gyvus lietuvių papročius, teisingos santvarkos supratimą, nenutrūkusią tautos atmintį. Net ir tarybiniais laikais, „išbuožinus“, nuskurdinus, ištrėmus arba išžudžius tvirčiausius ūkininkus, tėviškėje (Daugų Saloje) tebe­vykdavo gamtos ir darbo šventės (talkos). Dar buvo išlikęs niaurojimas (nosinė tartis), tebevartoti visi keturi vietininko linksniai, dviskaita ir aibiskaita (greta viena­skaitos ir daugiskaitos). Tobulo sąskambio tautos giesmės skardėdavo visur, kiekvieną atokvėpio valandėlę — o giesmėmis kaskart atgyja buvę lemtingi įvykiai, tolimos praeities žinios, doros įstatymai, savitarpio supratimas, ryžtas ir paguoda.

Savarankių ūkininkų, vietinių senbuvių valstiečių gyva atmintis, ne nutautėlių tarnautojų dokumentika, ne miesčionių inteligentų literatūra, juolab ne propagandinės „žiniasklaidos“ puskalbė yra pirminis ir patikimiausias kalbotyros šaltinis. Svetainės apdaila irgi ne mano paties sukurta — visi geometriniai tautos ženklai statiniuose, drožiniuose, mezginiuose, drobių raštuose ir dangaus soduose seniai žinomi, kaip ir vaiskus matematikos ir simetrijos suvokimas, loginis mąstymas, grožio, darnos ir saiko jausmas.

Ši darbo dovana tebūnie ne tik gyvas paminklas „indoeuropiečiais“ dabar pravardžiuojamiems mūsų protėviams, bet ir tvirtas pamatas atsigauti rekonkistai. Vadovėlis tiems, kas kada nors gal dar susigės, ryšis apsivalyti, atsitiesti, pamėgins suvokti ir atgaivinti gamtamokslės tikybos ir teisingos santvarkos likučių. Bent apginti savo protėvių garbės — švento padorumo milžinų, nepaprasto sumanumo ir darbštumo pusdievių, suklojusių kultūros pamatus, išradusių pasauliui nuosavybinę santvarką, didžiuosius žmonijos atradimus ir išradimus, gamtajausmio dvasingumo, mokslo ir šeimininkiško ūkininkavimo papročius.

Literatūra

• Sirvydas Konstantinas (1579-1631) lotynų – lenkų – lietuvių „Trikalbiame žodyne“, Milkus Kristijonas (1733-1807) „Lietuvių – vokiečių ir vokiečių – lietuvių žodyne“, Vanagas Aleksandras 2002 m. „Lietuvių vandenvardžiuose“ tvirtai paliudiję, kad lietuvių kalba yra viena ir dar nė kiek iš esmės nepakitusi nuo Viduramžių ir nuo laikų prieš krikščionybę. O jotvingiai, kuršiai, sėliai, prūsai ir daugybė kitų neva nelietuvių, dargi senesnių už lietuvius „tautų“ tėra vėlesnių laikų politinių istorikų pramanas.
• Baranauskas Antanas (1835-1902) atkreipė dėmesį į veiksmažodinę lietuvių kalbą — dar gyvą, pirminę, nuosavos darybos: žodis kyla iš veiksmo, kitos kalbos dalys dažniausiai iš veiksmažodžio. Svarbią įžvalgą toliau plėtojo ir teoriškai grindė kalbos stilistai Gustaitis Motiejus, Smetona Antanas, Pikčilingis Juozas. Ulozaitė Nijolė pirmoji apie tai mane perspėjo, o Rosales Jūratė pratęsė, kadgi pati mūsų tautos pasaulėžiūra dinaminė: veiklos, darbštumo, išradybos, nuolatinio gamtos ir žmogaus atgimimo, judesio erdvės ir laiko bangavime samprata — atvirkštybė statiškai dykumų sąmonės Pietų ideologijai su akmeniniais jų namais.
• Basanavičius Jonas (1851-1927), tyrinėdamas tautosaką ir trakologiją, atsekė lietuviškų žodžių atitikmenis dakų, trakų, senojoje graikų kalbose. Trakologijos tyrimus pratęsė Račkus Aleksandras, o jų kelrodis buvo istorijos ir kalbotyros milžinas Jaunius Kazimieras, deja, lietuvišku papročiu beveik nieko iš savo žinių lobyno nepalikęs raštišku pavidalu. Po karo gausiais duomenimis trako­logiją papildė Daikovicius Hadrianas, Duridanovas Ivanas, Mejeris Harvis ir kiti, siūlydami įteisinti pietinių baltų arba bent Dunojaus baltų terminą.
• Toporovas Vladimiras (1928-2005) atmetė kurpiamą „prūsų kalbos“ klastotę ir kartu su Ivanovu Viačeslavu, Janinu Valentinu, kitais etimologais ir istorikais iškėlė slavų kilmės iš lietuvių duomenis. Gumiliovas Levas praplėtė kilmės sritį iki dabartinės Šiaurės Vakarų Kinijos. Gimbutienė Marija nustatė, kad piliakalniai ir senieji jų vietovardžiai yra kultūrinės tautos sėslumo ženklai.
• Jurginis Juozas (1909-1994), atskleidęs tikrąsias žodžių „kaimynas“, „bičiulis“, „draugas“ reikšmes, atkreipė man dėmesį, kokios gilios ir esminės praeities įvykių ir reiškinių žinios glūdi pačioje lietuvių kalboje, pirmasis paskatino į istoriją žiūrėti kaip į ateities mokytoją, nesimurkdant politikų intrigose ir nesimėgaujant nenaudėlių nuotykiais. Nutautinimo kraštotyra žinias papildė Jucys Adolfas, Matulevičius Algirdas, Pakarklis Povilas, Šneideriaitis Otas.
• Kazlausko Jono (1930-1970) „Lietuvių kalbos istorinė gramatika“ (rinktinių raštų I tomas) yra mano parankinė knyga. Ir jo pradėto žurnalo „Baltistica“ internetinis archyvas, kurį kruopščiai tvarko Rinkevičius Vytautas — ačiū!
• Urbučio Vinco (1929-2015) pradėtoje rinkti lietuvių kalbos etimologijos kartotekoje paiešką internete tobulai suprogramavęs Kudelis Rimas — ačiū! Deja, pati kartoteka numesta nė neįpusėta. Gėda, ligšiol neturime visai indoeu­ropeistikai svarbiausio lietuvių etimologijos žodyno. Nelietuvių Frenkelio ir Smočynskio žodynai pernelyg prasti, vertingesnis Derkseno žodynas Leideno universitete 2015 metais išleistas tik popierinis, be leidimo naudotis internete.
• Didysis lietuvių kalbos žodynas, tarmių, vietovardžių, asmenvardžių žodynai, etnologijos ir antropologijos enciklopedija, kuriuos suprogramavo ir prižiūri Ožeraitis Evaldas, Zinkevičius Vytautas, kiti informatikai, LKI, LII, MII institu­tai. Rašto ir daiktinių liudijimų dar galima aptikti tautos buities muziejuje, išlikusiose vietinių muziejų, mokyklų, bibliotekų kraštotyros kertelėse.
• Harperis Duglas surinkęs ir išleidęs internete etimologinį anglų kalbos žodyną. Yra internete ir prancūzų kilmės žodynas, aiškinamieji ispanų, anglų žodynai (su vartosena, sinonimais, antonimais), Kolanovskio Kšyštofo lenkų-lietuvių-lenkų, Daliaus Vladimiro rusų kalbos aiškinamasis ir kilmės žodynai, lietuvių ir kitų kalbų talkos žodynai, daugelio kalbų verstukai, pasaulio vietovardžių, daug kitų žinynų internete labai paspartina kalbotyros darbą.
• Tiksliai žinių šaltiniai bus nurodyti kiekvieno dėsnio arba žodžio kortelėje, raidos apybraižos išnašose, čia tesuminėsiu tris dešimtis sąžiningų prieškario etimologų ir etnologų, pripažinusių menamais indoeuropiečiais (ariais) tebesant išlikusią lietuvių tautą: Bohusz, Cappeller, Chatterji, Dwight, Ernout, Ewald, Ford, Harrison, Hirt, Hjelmslev, Jaunys, Jenisch, Kant, Karłowicz, Latham, Lavoix, Leskien, Majumdar, Meillet, Pedersen, Pei, Quandt, Sauerwein, Schmid, Schultz, Skioeld, Taylor, Thomsen, Thurston, Troja, Vaillant, Voigt.

Talkiai

• Mačiūtė Genovaitė — bibliografė, pirmoji mano tikrintoja, išlaikiusi sodrią Laivių žemaičių tarmę. Neblogai žinau ir kitas lietuvių tarmes, nes penkerius metus studijavau su gabiausiais visų Lietuvos kraštų ūkininkų sūnumis, šnekėjusiais kiekvienas sava kalba (iš pradžių net buvo sunku suprasti, kol nepagavau dėsningumų).
• Girdenis Aleksas, kol gyvas, mielai atsakinėdavo į kylančius klausimus, pats domėjosi, patardavo. Puikus dialektologas ir atidus fonologas: pirmąkart išgirdęs jį niaurojant lietuviškai, iškart supratau, atpažinau gimtąją nosinę tartį. Dabar baltistikos klausimais vis užkalbinu jo kursiokę Jakaitienę Evaldą. Už leksinių baltizmų slavų kalbose žodyną ir už istorinės gramatikos kritiką esu dėkingas Laučiūtei Jūratei. Mano kalbotyros apybraižas dar patikrina vardyno ir prūsiškų raštų žinovė Blažienė Grasilda, pripažindama keliamus klausimus, pritardama tyrinėti toliau.
• Bučys Algimantas — literatūrologas, literatūros istorikas, teoretikas ir kritikas, man didžiausias šaltiniotyros mokytojas. Sunkiais kilmės klausimais ne kartą labai pagelbėjo filologė Dilytė Dalia — klasikos kultūrologė, senovės graikų ir lotynų literatūros vertėja, dar kultūros istorikė Lukšaitė Ingė. Ryškų Lietuvos išeivių įspaudą ispanų kalboje atsekė senųjų romanų kalbų filologė Rosales Jūratė, iškėlusi gudų istorikų Aulaviaus, Kaisiodoriaus, Jordanio, Šv. Izidoriaus, arkivyskupo Chimėno de Rados, karaliaus Alfonso X Išminčiaus metraščių patikimumą ir jų svarbą baltistikai, visai indoeuropeistikai.
• Kučinskas Vaidutis, Mickūnas Algis, Motuza Gediminas, Povilionis Vidmantas, Česnulevičius Algimantas, velionis Česnys Gintautas — mano žinių šulai kilmės klausimais svarbiose genetikos, fenomenologijos, geologijos, genealogijos, istorinės geografijos ir kartografijos, antropologijos srityse.
• Merkienė Regina — man patikimiausia etnologė ir istorikė, gerai prisimenanti gyvus tautos papročius, dalykiškai išnagrinėjusi buvusias ūkininkavimo technologijas. Gal jau visus piliakalnius ir lietuviškas šventvietes apėjęs kraštotyros žygeivis Matulis Rimantas — istorijos prieš krikštą tyrinėtojas. Gyvų žinių dar galima pasitikrinti tautinių dainų rateliuose „Raskila“, „Kupolė“, „Vilnelė“, „Visi“, bendraujant su tautodailės ir amatų meistrais.
• Kilmės tyrimų duomenis, savo prielaidas ir išvadas nuosekliai patikrinti patei­kinėju moksliniam teismui „Mokas“, kur prie Lietuvos mokslininkų sąjungos susibūrę trys dešimtys įvairių sričių nusipelniusių savarankių tyrinėtojų.
• Seku kilmės tyrimų naujienas pasaulyje, palaikau ryšį ir derinu duomenis su etimologais, etnologais, baltistais užsienyje: Андронов Алексей, Baiocchi Valeria, Cerri Adriano, Ciurchea Decebal-Radu, Федченко Олег, Koivula Risto, Mohan Praveen, Paskov Plamen, Rădulescu Mircae, Totamirescu Ion, Тарасов Илья, kitais, Trakologijos institutu, Čekijos MA Etimologijos institutu, Rusų kalbos institutu „Ясна“, Petrapilio universiteto Baltistikos katedra, kt. Už žinias ir patarimus dar esu dėkingas archeologijos, genealogijos, heraldikos, numizmatikos, istorijos, kalbotyros aistruoliams interneto būreliuose.
• WWW leidybai pritaikiau taisyklingos tipografijos internete pirmeivio velionio Alenio Dyno sukurtas stakles „Textpattern“ su „Textile“, kurias toliau tobulina ir kylančiais klausimais man padeda aukščiausio lygio leidybos meistrai. Skaitytojų užklausas aptarnauja išskirtinės švaros, saugumo ir pajėgumo Leisinkio Ugo kūrybos atviro kodo HTTP serveris „Hiawatha“. Leidyklos kompiuteris veikia pagal griežtus saugumo ir patvarumo standartus įrengtoje „Init“ serverinėje. Jos savininkas Živatkauskas Paulius greta dalykinių ir kultūrinių žinių leidžia etnologinę „Init TV“ laidą „Mūsų praeities beieškant“ (vedėjas Krušinskas Leopoldas), kurioje svarstomi kilmės ir sąveikų klausimai.
• Andrew West — esu dėkingas šiam lingvistui ir programuotojui už unikodinę rašyklę „BabelPad“ ir ypač už tyriklį „BabelMap“, kuriuo naudojuosi kasdien.
• Richard Ishida — WWW architektų tarybos W3C ir Unikodo komiteto narys, nuveikęs milžino darbą, diegiant tautiškumą HTML ir HTTP standartuose, suprogramavęs daug puikių kalbotyros įrankių.
• Kaupaitis Dainius — sumanus programuotojas, atvirus standartus gerbiantis WWW dailidė — pirmasis žinyno talkininkas techniniais klausimais, dėkui!
• Pagrindiniam žinyno ženklui ir visos apdailos deriniui autorės leidimu pritaikiau vitražo dailininkės Mickutės Audronės paveikslą (viršuje) — ačiū!

Padėkų prašau nesuprasti kaip atsakomybės išsižadėjimo: viską žinyne surinkau, suprogramavau, surašiau, sutvarkiau ir apdailinau kaip suprantu pats, nuo pradžios iki galo — todėl ir skaitytojų pastebėtas klaidas prisižadu taisyti iškart, gavęs perspėjimą (patogiausia atitinkamo tinklapio gale, Disq.us atsiliepimo pavidalu arba asmeniniu mano adresu vardas@pavardė.lt).

Tačiau žinyną išleidžiu ne sau (pats jį turiu užrašinėje), o jums — mokslinei tautos talkai. Pats irgi prisidėsiu, kiek dar laiko man lemta, bet džiaugsiuosi spėjęs išleisti bent metodiką, gramatiką ir žodynų pradmenis.