Kodėl vadovauja batas?

Ljęgzů

Батый, batius, vadius, vader, pater, father

 

 

Batka

Batka vadinti madinga kažkodėl vien Lukašenką — keista, žargoniškas žodis, kurio reikšmės niekas nežino, bet dėl to nerausta. O gal vis dėlto kas nors žino? Mongolų Aukso ordos chaną Batijų tai kai kas dar yra girdėjęs, bet ką bendrine prasme reiškęs pradinis ir toks paplitęs lietuvių kalbos žodis?

Lingvistai neranda, net gabiausias ir darbščiausias baltistas prof. Kazlauskas manė, kad tokio svarbaus indoeuropiečių žodžio, kaip menamo *pәter-, sąskrtos pitar-, avestos irgi pitar-, senovės persų pita, pandžabų ir dabar pita (ਪਿਤਾ), sen. graikų πατηρ-, lotynų pater-, dabartinėse italų ir ispanų kalbose padre, anglų father, islandų faðir (P→F, D→Đϑð) — lietuvių kalboje kažkodėl nėra ir niekada nebuvo:

Prof. Kazlausko istorinė gramatika
Jonas Kazlauskas: „Lietuvių kalbos istorinė gramatika“ 280 psl.

Kaip suras, nesidomėdami kalbų raidos dėsningumais? Kai dėsnių paieška nekeliama svarbiausiu mokslininko uždaviniu ir jo darbo vertinimu. Kaip bet kurioje pažinimo srityje, taip ir kalbotyroje mokslo yra tiek, kiek ten atrasta dėsnių. „Batkos“ raidai svarbūs priebalsių duslėjimo (B→P, D→T) ir V→B virsmo dėsniai išsamiai tiksliai dar nėra apibrėžti ir paskelbti, bet juos jau esu suminėjęs pradėtoje gramatikoje, o kol kas užteks pasiremti pavydžiais: ankstyvas → ankstybas, senovė → senobė, bulvė → būlba, février – февраль – φεβρουαριος → februarius – february, governator → gubernator, Dovilas → Dobilas, Vladas → Bladas. Pritaikę šį V→B virsmą ir grąžinę buvusį priebalsių skardumą, iš paterio atgauname vaderį — vadą!

Kalbų raidos dėsniai visuotiniai. Kadangi „indoeuropiečių“ nutautėjimo kryptis yra nuolatinis kalbos prastėjimas, tarties duslėjimas ir V→B šveplavimas, o ne priešingai, tai tenka priimti svarbią išvadą: ne į lietuvių kalbą eidami antikiniai pateriai nuklydo, o priešingai — lietuvių tėvas jiems tapo dievu (Dzeus), todėl savo tėvus tada jiems teko vadinti kitu žodžiu — vadas.

Kad tai ne tuščias vien teorinis spėjimas, o tikrovė, rodo pirminę tartį išlaikęs būrų, vokiečių ir olandų kalbų žodis vader — reiškiantis tėvą. Slavų kalbose vadas вождь, водач, вођа, vođa, vodja, vodca, vůdce, wódz išlaikęs pradinį priebalsį V, o tėvą slavai vadina отец, ojciec ir panašiai — tik gudai бацька, kaziokai батько ir bulgarai баща. Matyt iš Lietuvos gudų ir lietuvių kalbon įsimetęs (neteiktinas) bočius.

Aleksandras Pyžikovas: „Kas per mongolai – totoriai rusų tautosakoje?“

Aukso orda rusų tautosakoje (былины), priešingai bažnyčios metraščiams (летописи), vadinama ne klajoklių mongoloidų, o pagoniška turtingų šviesiaplaukių laivių lietuvių imperija. Jų vadas, tiksliau vadius – batius rusiškai tariamas batijus – Батый. Oficiali Rusijos ir Lietuvos istoriografija tebesilaiko pravoslaviškos propagandos, bet ir jinai pripažįsta, kad gudai (dabartiniai baltarusiai) mokesčių ordai nemokėję. Taigi, Batijumi vadintas chanas (kaunius) tėra bendrinis lietuvių žodis vadas, gudiška tartimi batia, batka, backa.