Langobardų kalba
Langobardų germaniškumas remiamas vien tik VIII a. vienuolio Pauliaus Djakono žinia lotyniškoje „Langobardų istorijoje“, kurioje, kaip ir VI a. Jordanio „Getikoje“, paminėta, kad tiek gudai, tiek ir langobardai į Apeninus atsikraustę iš nuo lėkštos įlankos kranto matomos ilgos išriestos Baltijos jūros salos, vardu „Skendzia“ — klaidingai spėjant, jog tai Skandinavijos pusiasalis. Tačiau GIS analizė, istorinė geografija, numizmatika, genetiniai tyrimai, to meto laukobardų ~ longobardų ~ lombardų raštų kalba, jų lietuviški asmenvardžiai ir ypač gausūs vietovardžiai paneigia langobardų germaniškumą. — Valentinas Juškevičius: „Italijos langobardai“ 2024-10-04 „Sava Lietuva“ (ISSN 1392-9127) 530 nr.