Lietuviški Italijos valdovų pėdsakai

Ljęgzů

antika, viduramžiai, vardažodžiai

 

 

Langobardų kalba

Langobardų germaniškumas remiamas vien tik VIII a. vienuolio Pauliaus Djakono žinia lotyniškoje „Langobardų istorijoje“, kurioje, kaip ir VI a. Jordanio „Getikoje“, paminėta, kad tiek gudai, tiek ir langobardai į Apeninus atsikraustę iš nuo lėkštos įlankos kranto matomos ilgos išriestos Baltijos jūros salos, vardu „Skendzia“ — klaidingai spėjant, jog tai Skandinavijos pusiasalis. Tačiau GIS analizė, istorinė geografija, numizmatika, genetiniai tyrimai, to meto laukobardų ~ longobardų ~ lombardų raštų kalba, jų lietuviški asmenvardžiai ir ypač gausūs vietovardžiai paneigia langobardų germaniškumą. — Valentinas Juškevičius: „Italijos langobardai“ 2024-10-04 „Sava Lietuva“ (ISSN 1392-9127) 530 nr.