Balsio Ū→Ы virsmas

Priežastis

Bendra pradinė balsių υ u и ы у y kaitos priežastis yra dvibalsio ů (ua uo ou au) suprastinimas, todėl jį smulkiai ir tiksliai aptarsime tam skirtame dvibalsių naikos skyriuje. Tačiau būta ir jau suprastėjusio balsio ū vertimo balsiu y dar Romos imperijos krikšto laikais. Be to, šis virsmas graikų kalboje ir iš jos romanų, slavų, kitose kalbose toks nuoseklus, kad taisyklę verta aprašyti atskirame balsių gramatikos tinklapyje.

Patikra

Bendrą balsių u ir y kilmę rodo net raidžių rašybos raida. Graikiškos alfavytos raidė υ slavų kalbomis ir Lietuvoje dabar dažniausiai vadinama „ipsilon“, bet angliškai (ir prancūziškai, estiškai, vengriškai, kurdiškai, net esperanto kalba) — tikru senuoju jos vardu „iupsilion“. Υ ψιλον reiškia ‛paprastoji u’ — pabrėžiant, kad tai nebe dvibalsis (ου, ωι). Tuo tarpu lietuviška balsė y ir i graikiškai rašoma raide ι, alfavytoje vadinama „juoda“ ιωτα. Mažosios raidės sumanytos Atgimimo ir Apšvietos metais, išplito dėl leidybos staklėmis, o iš pradžių rašyta vien didžiosiomis raidėmis:

Matome, kad ir didžioji graikų alfavytos raidė Υ, vardu „upsilon“, rašoma tarpiniu pavidalu tarp lotyniškų I ir V, kuri reiškė u (raidžių U nei Y romėnų rašte nebuvo — lotyniška raidė V reiškė ir priebalsę v, ir balsę u, o raidė I lotyniškai reiškė tiek trumpąją, tiek ilgąją balsę, tiek ir priebalsę „jotą“).

Iš Senovės Pietų jūrininkų (dabar vadinamų punimis, puojnikiais, finikiečiais, lybiais, lydiais, trakais) dvibalsio ů, rašyto koptiška raide Ⲩ, tapusia graikiška Υ, po krikšto padaryta ne tik slaviška (makedoniška, bulgariška, serbiška, rusiška) balsė У (tariama kaip lietuviška ū), bet ir lotyniška Y. Lotyniškuose raštuose raidė Y radosi ne anksčiau kaip pirmaisiais mūsų eros amžiais (jau gerokai po Kristaus) ir tik pavienių graikiškų žodžių tarčiai parodyti. Iš pradžių lotyniška Y reiškė balsį ū, ir tik vėliau, po arių krikščionybės paskelbimo erezija ar net po katalikybės atsiskyrimo (schizmos), imta vartoti balsei y (ir jotui) reikšti. Plačiau ir su žinių šaltinių nuorodomis graikiškos fonetikos raida jau neblogai aprašyta angliškoje Vikipedijoje.

Lietuvių kalbos istorinėje gramatikoje nepaaiškinta nei virsmo metas, nei jo kryptis, nei priežastis, bet yra pripažinta, kad baltų ū atitinka slavų ы:

Jaunius Kazimieras ir istorinės kalbotyros iš jo mokęsis Basanavičius Jonas gal žinojo balsių Ū → Y raidos dėsnį, nes iš klasikos raštų lietuviškai jas versdavo teisingai kone automatiškai, antai mums jau įprastą etimologiją tarė ir rašė etumologija, nes iš graikiško ετυμολογια (ετυμον + λογος).

Imant žodžius iš pirmųjų šaltinių — iš graikų ir lotynų kalbų, — reikią graikiškas ir lotyniškas galininko galūnes pakeisti lietuviškomis ir vietoj lotynų V ir graikų Υ rašyti U (taip esą tie garsai buvę tariami senovėje).

Barzdukas Stasys: Kazimieras Jaunius (1948 m. vasario 25 d. Aidai).

Fedčenka Olegas (Олег Дмитриевич Федченко) dabar sėkmingai taiko šią istorinės raidos taisyklę Rusijos vandenvardžių, asmenvardžių ir kitų vardažodžių buvusiai bendrinei reikšmei tirti, atskleisdamas lietuvišką daugelio jų kilmę net Kamos baseine. Antai upės Бирь kilmės veiksmažodis burti, o upė Буй išlikusi dar lietuvišku balsiu, jos reikšmė rusų kalba dabar бить, anglų kalba bite, menama indoeuropietiška *bhei- ‛durti, mušti’ (O. D. Fedchenko: Baltic Hydronomy of the Volga-Kama Region — Казанский лингвистический журнал, г. 2019, том 2, № 4).

Ne vienas baltistas (Belardi, Būga, Çabej, Chantraine, Eckert, Endzelīns, Kroonen, Leskien, Lubotsky, Ondruš, Otrębski, Stundžia, Schuster-Šewc, Топоров, Urbutis) yra pastebėjęs ir slaviško У balsio kilmę iš lietuvių ir senovės graikų dvibalsio, antai ul вулей улей ‛avilys’ — iš aulio αυλος.

Žodynėlis

• būlia bulė → byla;
• buiti bujoti ‛augti, vešėti, keroti, įsigalėti, stelbti’, buja, gudiškai буй ‛bangų mušamas plūduras’ → bicie, біць, бить, бити ‛mušti’ įvairiomis slavų kalbomis;
• būti, ukrainiečių irgi бути, latvių būt, sąskrtos भू /bhū/, a‧bhutam, sen. graikų ε‧φυτον → być, být, byť, biti, бити, биде, быць, быть ‛būti’ slavų kalbomis;
• Cu /kuprum/ ‛metalas varis’ (29-asis cheminis elementas periodinėje sistemoje), vokiškai Kupfer, suomiškai kupari, prancūziškai cuivre, itališkai cuprico, rumuniškai cupru, lotyniškai cuprum → cyprum, Cyprus lotyniškai iš graikiško Κυπρος;
• δυναστης ‛valdovas, aprūpintojas – dūnastis, duonastys’, δυναστεια sen. graikiškai → dynastes, dynastia lotyniškai, dynastes, dynastie prancūziškai, dinastia dynasti dynasty dynastiet дынастыі династії династија династия slavų, germanų, romanų kalbomis, dinastija jau ir lietuviškai;
• drūžėtas → dryžuotas, dryžas;
• dūlėti → dyla, sudilo;
• dūmas, sąskrta धूम /dhūma/, pendžaba ਧੂੰਆਂ /dhūam/, hindi धुआं /dhuan/, latviškai dūmi, lotyniškai fumus ‛dūmas’, kitomis romanų kalbomis irgi fumo, fumee, fum, fumar, fumaça ‛dūmas’, sen. graikų ϑυμος ‛gyvastis, dvasia’ → dym, dim, dima, dыmъ, дим, диму, дым ‛dūmas’ slavų kalbomis;
• durti, dūris, lenkiškai dziura ‛skylė’, rusiškai дура → дыра, діра, díra, дзірка ‛skylė’ ir kitomis slavų kalbomis; durklas durk → dirk angliškai, dýka čekoslovakiškai;

• γυψος /gupsos/ ‛gipsas, kreida, glaistas, tinkas’ sen. graikiškai → gypsum lotyniškai, angliškai, gypse prancūziškai, gis ispaniškai, gips olandiškai, vokiškai ir skandinavų kalbomis, gipsz vengriškai, kipsi suomiškai, kips estiškai, gips bosniškai ir kroatiškai, гіпс gudiškai, гипс bulgariškai, makedoniškai ir rusiškai, gipsas ir lietuviškai;
• kulti, kulbė, kultuvė, kultūra, kūlynė, kulokas кулак, кувалда, kūjis → кый ‛kūjis’;
• λυρα /liūra/ ‛liūlia, lopšinių liūliavimo styginis grotuvas’ s. graikų kalba → lyra lotyniškai, lyre prancūziškai, panašiai kitomis kalbomis, ir lietuviškai jau lyra, „tarptautiškai“ lyrika;
• mūkti → mykti;
• νuμφη /niumfa/ ‛nuotaka, deivė su nuometu’ s. graikų kalba → nympha lotyniškai, nymphe prancūziškai ir vokiškai, nymph angliškai, airiškai, škotiškai ir islandiškai, nimf olandiškai ir švediškai, nymfe daniškai ir norvegiškai, ninfa itališkai, nimfă rumuniškai, nimfa nymfa німфа нимфа slaviškai, latviškai ir lietuviškai;
• ψυχη /psiūchė/ ‛dvasia ir deivė tokiu vardu’ sen. graikų kalba → psyche psiche psyché psique psyke psyket psiha психа romanų, germanų ir slavų kalbomis;
• pūras, sąskrta irgi pūrah, sen. graikų πυρος ‛žieminis kvietys, pūras’ → pȉr serbiškai ir pýr čekiškai ‛varputis’, пиріг пірог пирог /pirog/ ‛ragaišis’ slaviškai, pīrāgs latviškai, pyragas jau ir lietuviškai;
• sūnus, sąskrta irgi sūnus → syn, sin, sine, сине, син, сын ‛sūnus’ slavų kalbomis;
• sūris, sūrus, slaviškai суровый surowy ‛rūstus’ → сыр сир syr sir ‛sūris’, сырой сирої сирова sirova ‛žalias, neapdorotas’, сырьё сыравіна сировину sirovine ‛žaliava’ slavų (ne visomis) kalbomis;
• tu, latviškai, rumuniškai, ispaniškai irgi tu → ty ti ти ты ‛tu’ slavų kalbomis;
• ugnis → ignis ‛ugnis’ lotyniškai, nors graikų, germanų ir net romanų kalbomis πυρ, Feuer, fuego, feu, foc, fogo, fire ir kita pirotechnika;
• ūkis → vicvs ‛sodžius’ lotyniškai, учить вучыць uczyć učit učiti ‛ugdyti’ slaviškai;
• žiūrėti → zírat зиріть зирять ‛stebėti’ slaviškai, зырить ‛spoksoti’, зыриться ‛ieškoti’, зирить ‛žarstyti’ rusiškai, bet žiūrstas išlikęs lietuviškai.

Priesagų ir galūnių raida:

• -ukas → -ykas -ikis -ik -ик;
• -ulis → -yla -yl: maituliai → мотыль ‛uodo trūklio lervos’, матыль ‛kandys’;
• -ūnas → -ynas: pelūnas → pelynas;
• -uva → -yva -iv -iв ukrainietiškai;
• -ius -us -υς → -υς -ys -ы: gudrus kutrus → хитрий хитрый хитър хітры /kytrys/ Rytų slavų kalbomis.

Įdomesni vardažodžiai:

• Beržūna → Berezina, Lazdūnai → Lazdynai, Valiūnia → Валынь Волинь Voluinė;
• Giraffa: itališkai giraffa, portugališkai girafa, rumuniškai girafă, prancūziškai girafe, angliškai, vokiškai ir olandiškai giraffe, islandiškai gíraffi, norvegiškai ir švediškai giraff, daniškai giraf, albaniškai gjirafë, ispaniškai jirafa, pendžiaba ਜਿਰਾਫ /Jirāpha/, galisų xirafa, fryzų sjiraffe, vengrų zsiráf, kurdų zirafa, latvių žirafe, čekų, bosnių, kroatų, slovakų, slovėnų ir lietuvių žirafa, lenkų żyrafa, baltarusių жырафа, bulgarų, serbų ir ukrainiečių жирафа, rusų жираф ← zürafa turkiškai iš Afrikos būrų ir arabų zurafa (žr. dar žiūrėti, żuraw журавль журавель /žūravel/ ‛gervė’ ir G→Ž);
• juodiškiai jūdiškiai judisch → jydiš jidiš idiš;
• Kūjuva → Kyjiv Київ Киев, Luobuva → Lviv Львів Львов, Reguva → Rėkyva;
• kuorius kūrius, Kūris, Kūruš Κυρος → Κυρος Cyrus Kyras;
• Kuprius Cuprius Κυπρος ‛sala su Olimpo kalnu’ → CY Cyprus Cypru Cypr Cypern Chipre Xipre Kıbrıs Siprus Zipre Zypern Цiпрус Кiпр Кипар Кипър Кипр Kipras;
• Perkūnas → mordvių (ir erzių) purģińе ‛griaustinis’ ir Purģińеpas ‛griausmo dievas’;
• Puniai Punia → Піна, Punys Puniskiai Puńsk → Пінск;
• Sūrija vietinių žmonių kalba → Sirija slaviškai, germaniškai, romaniškai;
• Uogintai, Uogintius Oginčius → Okińczyc Okinčicas;
• Uponys Hüpanisz Υπανις → Υπανις Hypanis Гипанис ‛Bugas, jo upeiviai’;
• viedys vaidas vaitas vaitulis → Wojtyła.

U→Y virsmui vadinti dėsniu dar trūksta tikslumo: meto (laikotarpio), vietos (galiojimo srities), permainas sukėlusių istorinių įvykių ir jų priežasties. Šiuo klausimu ypač svarbios žinios apie krikščionybės pradžią, arių tikybos paskelbimą erezija ir katalikų atsiskyrimą (schizmą). Todėl ankstyvosios krikščionybės vidaus kovų žinovai galėtų gerokai patikslinti, iš esmės papildyti, gal ką ir pataisyti. Viešai patogiausia pranešimo Balsiai U→Y gale Disq.us aptarimų pavidalu — pagrįstus duomenis perkelsime čia su autoryste ir padėka.