Balsio A↔O apvertimas

Lietuvių kalbos balsį Aa giminiškuose slavų, germanų, romanų, graikų kalbų žodžiuose atitinka balsis Oo. Ir atvirkščiai: buvusį lietuvišką Oo kitose šiuolaikinėse „indoeuropiečių“ šeimos kalbose atpažinsi balsio Aaα pavidalu.

Reiškinys visuotinis ir ryškus, bet jo sąlygos nėra tiksliai aiškios, virsmo priežastis nesurasta ir net dėsnio hipotezė dar nėra iškelta. Sąskrtoje suvis ilgieji balsiai e, a ir o tapatinami, tariami kaip vienas a. Lietuvių kalbos istorinėje gramatikoje tėra įrašytas teiginys kaip aksioma, kad baltų balsį a atitinka slavų o, ir kad vieni iš jų kilę iš menamo indoeuropietiško *ă, kiti — iš *ŏ. Atrodo, dėsnį žinojęs akad. Kazimieras Jaunius, nes kalbotyros ir istorijos iš jo mokęsis dr. Jonas Basanavičius senovės graikų kalbos giminiškuose žodžiuose balses α → o ir o → a atversdavęs tarsi automatiškai be paaiškinimo, dažniausiai tiksliai.

Kol dėsnis neištirtas, čia apsiribosime A ↔ O virsmo pavyzdžių žodynėliu.

A → O

• abu → оба oba oboje obojí slaviškai;
• akis, latviškai acs, sąskrta aksi, avesta aši → οσσε senovine ir οφθαλμος dabartine graikų kalba, oculus lotyniškai, occhio itališkai, ojo ispaniškai, olho portugališkai, œil prancūziškai, ochi rumuniškai, oko око вочы očné slaviškai;
• alksnis → ольха rusiškai, olcha olsza lenkiškai, olša slovakiškai, olše čekiškai;
• anas → on он оно slaviškai;
• arba, ar → or angliškai, of olandiškai, o ispaniškai ir itališkai, oder vokiškai ← ali slovėniškai, alebo slovakiškai, або /abo/ gudiškai, ё /jo/ tadžikiškai;
• ašis, latviškai ass, sąskrta aksh, graikiškai αξων, lotyniškai axis, angliškai axis, prancūziškai axe, rumuniškai axă, itališkai asse, vokiškai Achse, olandiškai as, airiškai ais, islandiškai ás, norvegiškai aksen, daniškai akse, švediškai axel, suomiškai akselia → ось rusiškai, ос serbiškai ir bulgariškai, вось gudiškai, оска makedoniškai, oś lenkiškai, os slovakiškai ir slovėniškai, osa čekiškai, osovina bosniškai;
• aštuoni → octo lotyniškai, οϰτω senovės ir οκτω dabartine graikų kalba, осум makedoniškai, осам serbiškai, осем bulgariškai, восемь rusiškai, восем baltarusiškai, osam bosniškai ir kroatiškai, osem slovakiškai ir slovėniškai, osm čekiškai ir lenkiškai, opt rumuniškai, ocho ispaniškai, otto itališkai, otte daniškai, ocht airiškai, nors vokiškai ir olandiškai acht, švediškai ir norvegiškai åtte, islandiškai átta;
• avis, sąskrta irgi avis → ovis lotyniškai, ovino itališkai, oveja ispaniškai, ovelha portugališkai, овца rusiškai ir bulgariškai, овець ukrainietiškai, овце serbiškai ir ovce bosniškai, slovėniškai, slovakiškai, čekiškai, owce lenkiškai;
• daktaras → δοκτορας graikiškai, доктор rusiškai, ukrainietiškai ir bulgariškai, докторе serbiškai ir doctore bosniškai, doktor lenkiškai, čekiškai, slovakiškai, kroatiškai, vengriškai, vokiškai, daniškai, norvegiškai ir švediškai, doctor angliškai, ispaniškai ir rumuniškai, docter olandiškai, docteur prancūziškai, dottore itališkai;
• dvaras → dwór lenkiškai, дворец rusiškai, двореца bulgariškai, dvorec slovėniškai, dvoř ‛kiemas’ čekiškai, двор ‛kiemas’ rusiškai, двора ‛kiemas’ bulgariškai, двориште ‛kiemas’ serbiškai;
• karalius, latviškai karalis, čekiškai ir slovakiškai král, slovėniškai kralj, serbiškai краља → кароль gudiškai, король rusiškai ir ukrainietiškai, król lenkiškai;
• kąsti → kost ‛kąsti’ latviškai;
• malda ÷ modlitwa lenkiškai, modlitba čekiškai ir slovakiškai, molitva молитва kitomis slavų kalbomis;
• naktis, latviškai nakts, vokiškai ir olandiškai nacht, daniškai nat, norvegiškai ir švediškai natt → noctis lotyniškai, noche ispaniškai, noite portugališkai, notte itališkai, nótt islandiškai, noc lenkiškai ir čekiškai, noć bosniškai, noč slovėniškai, nočné slovakiškai, ноћ serbiškai, нощ bulgariškai, ноч gudiškai, ночь rusiškai, noktiurnas „tarptautiškai“;
• paltis ‛išpjova, pala’ lietuviškai, part parte partie ‛dalis’, pars ‛dalys, šalys’ lotyniškai ir kitomis romanų kalbomis → porcija ir panašiai daugeliu kalbų (žr. dar L→R);
• pats, patinas, patys, sąskirta patih ‛ponas, šeimininkas, šeimos galva, vedęs vyras’, lotyniškai pater ir sen. graikiškai πατηρ ‛tėvas’ → ποσις ‛vedęs vyras, pats’, δεσποτης ‛bendruomenės vadas, viešasis atstovas, viešpatis’, potis ‛šeimininkas, vadas’ hetitiškai, potis ‛pajėgus, galingas’ lotyniškai, potencija „tarptautiškai“;
• prašyti, latviškai prasît → просить rusiškai;
• sparta → sportas ‛lenktynės, rungtynės, pirmenybės, varžybos’ ir sporas ‛lažybos’;
• ragas, latvių rags → rogъ, roh, rog, рог senovine ir dabartinėmis slavų kalbomis;
• smala, gudiškai irgi dar смала → смола smola kitomis slavų kalbomis;
• stalas → stol stół stôl сто стол įvairiomis slavų kalbomis;
• šamas, latviškai sams → somn rumuniškai, som сом slaviškai;
• vartai → fortas, portas „tarptautiškai“, panašiai ir romanų, germanų, slavų kalbomis.

O → A

• jo → ja ‛taip’ vokiškai, olandiškai, islandiškai, norvegiškai, daniškai, švediškai, jah ‛taip’ estiškai, jā ‛taip’ latviškai, ja я ‛aš, esu’ rusiškai, lenkiškai, bosniškai, kroatiškai, serbiškai, slovakiškai, jag ‛aš’ švediškai, nors yo ‛aš’ ispaniškai, io ‛aš’ itališkai;
• koja → kāja ‛koja’ latviškai;
• korta, suomiškai kortti, švediškai, daniškai, norvegiškai ir islandiškai kort ÷ Karte vokiškai, kaart olandiškai ir estiškai, card angliškai, rumuniškai ir lotyniškai, carta itališkai ir airiškai, carte prancūziškai, cartão portugališkai, kartë albaniškai, kártya vengriškai, karte latviškai, karta lenkiškai, čekiškai ir slovakiškai, kartico slovėniškai, kartica bosniškai ir картица serbiškai, картичка makedoniškai, картка ukrainietiškai ir baltarusiškai, карта rusiškai, bulgariškai ir καρτα graikiškai;
• motė, pamotė, motina, moteris, angliškai mother, olandiškai moeder, islandiškai móðir ÷ матерь, мать rusiškai, маці baltarusiškai, мати ukrainietiškai, mati slovėniškai, matka lenkiškai, čekiškai ir slovakiškai, madre ispaniškai ir itališkai, mater lotyniškai, māte latviškai;
• nosis, slaviškai nos, нос, angliškai nose → nasus lotyniškai, naso itališkai, nas rumuniškai, Nase vokiškai;
• obuolys → Apfel vokiškai, appel olandiškai, apple angliškai, jablko čekiškai, slovakiškai, slovėniškai ir jabłko lenkiškai, jabuka bosniškai, kroatiškai ir јабука serbiškai, ябълка bulgariškai, яблуко ukrainietiškai, яблык baltarusiškai, яблоко rusiškai ir јаболко makedoniškai, ābolu latviškai; iš obuolsino sugrįžęs ir apelsinas;
• ponia, ponas → pan, pani, panna, panienka lenkiškai, atlietuvinta pana, panelė;
• pora lietuviškai → pāris latviškai, par pár pair paar para пара пар ‛pora’ daugelyje germanų ir slavų kalbų; parol daugeliu kalbų, „tarptautiškai“ parolis ‛iš anksto slaptai sutarto klausimo ir jo atsakymo žodžių pora’ ← poruolis lietuviškai;
• rona → rana rána рана rusiškai, baltarusiškai, ukrainietiškai, bulgariškai, serbiškai, bosniškai, kroatiškai, slovėniškai, čekiškai, lenkiškai, rană ir rumuniškai;
• sodas → сад /sad/ rusiškai, baltarusiškai ir ukrainietiškai;
• storotis → стараться, storosta → староста, storas → старый ‛senas’, storesnysis → старшина ‛vyresnysis, viršila’ rusiškai ir bulgariškai;
• stovėti, stoti → стать, встать, ставать, стоять rusiškai, стаяць стои stać stati stát стајати stajati kitomis slavų kalbomis, stand angliškai, staan olandiškai, standa islandiškai, stå daniškai, norvegiškai ir švediškai, stari esperanto, stare itališkai, sta rumuniškai, stāvēt latviškai, stabit lotyniškai, σταθει graikiškai, „tarptautiniai“ standartai ‛nuostatos’, stiandai ‛stovai’ jau ir lietuviškai;
• stovykla, stotis → station statione stasjon stáisiún statie stacija stacja stazione stanice станица станция ‛stotis’ įvairiomis romanų, germanų ir slavų kalbomis, Stadt ‛miestas’ vokiškai, stad ‛miestas’ švediškai, olandiškai ir būriškai, staad ‛valstybė’ būriškai, estados ‛valstybė’ ispaniškai ir portugališkai, Estatu ‛valstybė’ baskiškai, état ‛valstybė’ prancūziškai, stat ‛valstybė’ daniškai, stáit ‛valstybė’ airiškai, state ‛valsčius, valstija, valstybė’ angliškai, status ‛padėtis, stovis’ angliškai ir daugeliu kitų kalbų, statusas, stadija, stadionas sugrįžę ir į lietuvių kalbą;
• striokas ÷ страх rusiškai, baltarusiškai, ukrainietiškai, serbiškai ir bulgariškai, strach ir lenkiškai, slovakiškai, slovėniškai, bosniškai, kroatiškai, страв makedoniškai;
• volioti volą → вал валять rusiškai, serbiškai ir bulgariškai, валяць baltarusiškai, валяти ukrainietiškai, valjati kroatiškai, wallow angliškai ← revolcarse ispaniškai.

Vardažodžiai

• Adomas ÷ Adamus, Adam, Adan, Adão, Адам, Адамъ, Αδαμ;
• Alytis, Alytus → Olita lenkiškai, pusiau atlietuvinta „Alita“;
• Algis → Олег, Ольга rusiškai, atlietuvinti Oleka, Olekas, Olelkaičiai;
• Arvilas, Arvydas → Orvidas, Orwell germaniškai;
• Dovydas ÷ Δαβιδ, Давид, Давыд, Давуд, Taavet, Dafydd, Daafit, Daawuda, Dawud, Davud, Daavid, Dāvids, Dawid, David, Davide, Davido beveik visomis kalbomis;
• Jokūbas ÷ Jacobus, Ιακωβος, Яков, Jacob, Jakub;
• Kapočius → Kopacz lenkiškai;
• Kalviai Kavoliai → Kovala lenkiškai;
• Karvelis → Korwel lenkiškai;
• Katkus, Katkevičius ÷ Chodkiewicz, Chodka lenkiškai;
• lietviokai → lietviakai, litvakai čekiškai, slovakiškai, žydiškai;
• lotynai, lotyniškai → Latin, Latein, Łacina, latini, латины, Λατινικα ir panašiai;
• Maldava → Moldva, Moldova, Молдова, Молдавия, Молдавија, Μολδαβια;
• Matas ÷ Motiejus, Motieka;
• Mazgava lietuviškai, Maskava latviškai, Maskva → Москва rusiškai;
• Moisiogala → Maišiagola lenkiškai;
• mozūrų Moisiava → mazurska Masowia lenkiškai;
• Norvaišas → Narwojsz lenkiškai;
• Naujokaitis, Naujokas, Naujiškis, Naujalis, Naujus → Nojus, Novickis;
• Nyka, Nikalojus ÷ Νικολαος, Николай, Nicolas, Nicholas, Nikolaz, Nikkolas, Nikolaas, Nickolaus, Nicolaus, Nicolau, Nicolao, Nicola beveik visomis kalbomis;
• Ona ÷ Ana, Anni, Anne, Anna, Анна, Αννα, Hanna, Hannah daugeliu kalbų;
• paliokas, Paliokas ÷ Поляков, поляк, Poljak pól pol pols pole polak ‛lenkas’ daugeliu kalbų, polski lenkiškai;
• Rojus → Рай, Raj, Рајот, Paraiso, Paradijs, Paradis, Paradiso, Paradisum, Παραδεισο;
• Smalėniskiai → Смоленск rusiškai;
• Tolmantas → Talmont lenkiškai;
• Trakai → Troki, trakiškiai → trockie lenkiškai, Leiba Bronšteinas – Trockis;
• Vaidas, Vaidulis, Vaitulis, Vaitkus → Wojciech, Wojtul, Wojtyła lenkiškai;
• Valeišis → Wołejszo lenkiškai;
• Valius, Valys, Balys → Bolius, Bolesław lenkiškai (žr. dar V→B);
• Valka, Valga → Volga Волга, Valkuva → Volkhov Волхов rusiškai.

Lietuvių kalboje

• ablius ÷ oblius;
• gražus ÷ grožis;
• lapas ÷ lopas;
• platus ÷ plotis, plotas;
• ramus ÷ romus išromytas;
• statyti stačiai, status statmuo, statutas ÷ stoti, stovėti, stovas, stonas ‛laikysena’;
• vagia, vagys, vagystė, vagis ÷ vogti, pavogė, vogdavo ir vogs;
• žalia ÷ žolė.

Priesagos ir priešdėliai

• -aitis, -at → -ot: Kairiai, Kairiaitiai, Kariat → Karioth, Кариот, Καριωτης, Karijotas, Kariotiškės;
• -asis, -oji → -ajа, -ojus, -ой: Duinoji upė → Dunojus → Dunaj Дунай; Eigoji → Αιγαιο /Aigajo/ „Egėjo“ jūra (žr. dar E→A), Руцкой /Rudskoj/ ‛Rudzkius, Rudasis, Ryžasis’, Сухой /Sūchoj/ ‛Sausasis, Kūdasis, Lieknasis’, Толстой /Tolstoj/ ‛Storasis, Drūtasis’, Тверская /Tverskaja/ ‛Tveriškoji, Tverių link’ gatvė Maskvoje, Polizei /policaj/ ‛politieji, politoji’ piliečių policija iš πολις ‛miesto pilis’;
• -oti → -at: bėgioti → biegać бегать бежать, volioti → valjati валяти валять валяць;
• ap- ÷ ob-: apeiti ÷ obejít obejść обойти заобићи, aplaižyti ÷ oblizać облизать;
• pa- → po-: paduoti → podać подать подати, palauk ÷ poczekaj počakaj погоди;
• pra- → pro-: praeitis praeteritum → prošlost прошлост прошлое, pramonė прамысловасць → промысел промышленность промишленост;
• pro- ÷ pra-: protėvis προγονο продак przodek ÷ pradziadek прадед прародител;
• rūkaliai → rūkoriai, gaidialiai → giedoriai, Viesialiai → Visoriai (dar L→R);
• sunkusis, sunkioji, sunkiosios, sunkiąsias → sunkjosjas (K. Būga).

Pastaba: ar žodis įteisintas kaip norminis, ar laikomas netaisyklingu, svetimu ir neteiktinu, šiuo atveju nėra svarbu — ribojimasis vien oficialiai sunorminta leksika varžytų ieškoti tarties, darybos ir reikšmės pokyčio aplinkybių ir priežasčių, ypač kalbų sandūrose, jų maišymosi ir netvarkos laikotarpiais.

Kam kyla minčių apie galimą A÷O apvertimo priežastį, sąlygas ir kryptį, apsvarstykime pranešimo gale Disq.us pavidalu. Jei pavyks išrišti ir pagrįsti dėsnį, išvadas atkelsime čia, ištaisydami, papildydami ir patikslindami šį istorinės gramatikos skyrių, įrašydami ir kiekvieno indėlio autorystę.