Ljęgzů

abliautas, apofonija, opozicija

Balsio A↔O apvertimas

A ↔ O

Balsių A ÷ O apsivertimo pavyzdžiai, vardų atitikmenys, priesagų dėsningumai.

 

Lietuvių kalbos balsį Aa giminiškuose slavų, germanų, romanų, graikų kalbų žodžiuose atitinka balsis Oo. Ir atvirkščiai: buvusį lietuvišką Oo kitose šiuolaikinėse „indoeuropiečių“ šeimos kalbose atpažinsi balsio Aaα pavidalu.

Reiškinys visuotinis ir ryškus, bet jo sąlygos nėra tiksliai aiškios, virsmo priežastis nesurasta ir net dėsnio hipotezė dar nėra iškelta. Sąskrtoje suvis ilgieji balsiai e, a ir o tapatinami, tariami kaip vienas a. Lietuvių kalbos istorinėje gramatikoje tėra įrašytas teiginys kaip aksioma, kad baltų balsį a atitinka slavų o, ir kad vieni iš jų kilę iš menamo indoeuropietiško *ă, kiti — iš *ŏ. Atrodo, dėsnį žinojęs akad. Kazimieras Jaunius, nes kalbotyros ir istorijos iš jo mokęsis dr. Jonas Basanavičius senovės graikų kalbos giminiškuose žodžiuose balses α → o ir o → a atversdavęs tarsi automatiškai be paaiškinimo, dažniausiai tiksliai.

Kol dėsnis neištirtas, čia apsiribosime A ↔ O virsmo pavyzdžių žodynėliu.

A → O

O → A

Vardažodžiai

Vareikis Jokūbas - Jakub Boreiko
Vareikis Jokūbas → Jakub Boreiko

Lietuvių kalboje

Priesagos ir priešdėliai

Pastaba: ar žodis įteisintas kaip norminis, ar laikomas netaisyklingu, svetimu ir neteiktinu, šiuo atveju nėra svarbu — ribojimasis vien oficialiai sunorminta leksika varžytų ieškoti tarties, darybos ir reikšmės pokyčio aplinkybių ir priežasčių, ypač kalbų sandūrose, jų maišymosi ir netvarkos laikotarpiais.

Kam kyla minčių apie galimą A÷O apvertimo priežastį, sąlygas ir kryptį, apsvarstykime pranešimo gale Disq.us pavidalu. Jei pavyks išrišti ir pagrįsti dėsnį, išvadas atkelsime čia, ištaisydami, papildydami ir patikslindami šį istorinės gramatikos skyrių, įrašydami ir kiekvieno indėlio autorystę.

Aukštasis → Auxtheias Oksztojo Окштой → Aukštojas
Paminklinis akmuo Aukštojo kalno viršūnėje 294 m.