Uosinių dvibalsių raida

Uosinio tribalsio likimas

Pirminis (sutaptinis) uosinis dvibalsis uo (rašomas arba rašytas dar ω ů û ǔ ua va wa woa vo ô o oi oy ⲩ raidėmis), seniau buvęs labai dažnas, nutaustant prastėja sudėtiniais dvibalsiais ou (o oa oў ow), au (αυ ao ow aw аў), galop lieka pavieniais balsiais a, o, ū (आ ओ ऊ α ω eau au aw oo ou ου у) arba mišriaisiais dvigarsiais su jungiamuoju priebalsiu v (βο ва ав av ev ев їв iv uv ov ов of), ℓ (el al ol), jotu (uj oj jo ё ой) bei nosiniais dvigarsiais (an en ėn in on un ūn) — kuriuos lengviau ištarti neišlavintais kalbos padargais (liežiuviu, lūpomis, gomuriu, balso stygomis, aido olomis).

Uosinis, kaip ir ievinis dvibalsis nėra norminiai terminai, o tik šiame žinyne mūsų vartojami žodžiai, patogūs dviems skirtingos kilmės ir savybių dvibalsių aibėms vaidžiai apibūdinti. Priimtos etimologijos sąvokos, mokslo padėtis, atkūrimo galimybės, įrodymai, raidos priežastys ir patikros būdai aprašyti pradiniame istorinės gramatikos ir bendrame dvibalsių naikos skyriuje, o čia atsidėkime tiems raidos keliams susekioti tiksliais ir pakankamai gausiais pavyzdžiais.

Esminius „indoeuropietiškos“ kilmės kalbų raidos dėsningumus lengviausia atsekti, tyrinėjant lietuvių tarmes — jose ryškiausiai matomos visų giminiškų kalbų istorinės permainos. Uosinio dvibalsio likimą istorinėje kalbų raidoje aiškiai rodo buvusios kasdienės juodos duonos tartis trijose žemaičių tarmėse:

duona → douna → dona ÷ dūna

Dvibalsis uo → ou apsiversti negalėjo — iš tikrųjų abu jie kilę iš dar ne visai išnykusio tribalsio uou, tiksliau uau, o dar tiksliau iš uiau (i čia ne dvibalsio ui antroji dalis, o tik minkštumo ženklas, nurodant balsį a tarti minkštai ia, kaip kad balsį e, pradinį tribalsį ueu). Tribalsis neblogai išlikęs jaustukuose „viau!“ (v tariant pusiau kaip balsį u), angliškame “wow!” /uau/ [wɐʊ], “quote” /kuaut/ [kwәʊt], kitur, netgi šuns lojimas „uau!“, „uou!“ gana tikslaus garso.

Tyrinėdamas gyvą ištarimą VU fonetikos laboratorijoje, fonologas Aleksas Girdenis ši sodrų sutaptinį dvibalsį pasiūlė vadinti poliftongu. Bet, vengiant terminų painiavos, gal bus paprasčiau tenkintis dvibalsiais, pradiniu vadinant uo, tik turėkime omenyje, kad iš tikrųjų pradinis uosinis yra buvęs tribalsis ueu, uau, uou (balsių E → A ir A ÷ O virsmas aprašytas 29 ir 33 šios gramatikos skyriuose).

UO → OU → O (A)

Šiame raidos kelyje dažnai dar įsimaišo ir balsio A÷O apvertimo reiškinys, aprašytas 33 gramatikos skyriuje. Todėl žodžius balsiu O papildome ir A pavyzdžiais, o prie pavyzdžių dvibalsiu OU priduriame atitinkamus žodžius AU dvibalsiu be kartojamo paaiškinimo. Be to, lietuvių kalbos balsį O atitinka latvių ir šiaurinių žemaičių dvibalsis UO ir priešingai, bendrinės kalbos žodžius dvibalsiu UO atitinka Šiaurės žemaičių OU, Pamario žemaičių O — taisyklingai, todėl čia jų visur nekartojame, tenkinamės vienu kitu pavyzdžiu:

• bruolis šiaurinių žemaičių tarme → brolis bendrine lietuvių kalba, olandiškai broer, skandinaviškai bror, islandiškai bróðir, angliškai brother, o latviškai brālis, sąskrta भ्रातृ /bhratr/, lotyniškai frater, itališkai fratello, rumuniškai frate, slaviškai brat, brate, bratr, брат;
• buon giorno! itališkai → bon jour! prancūziškai, bonum mane! lotyniškai ‛labo ryto!’;
• duo, δυο, दव, द्व ‛du, dviese, dvejetas’ sąskrta, senovės graikų, lotynų ir daugeliu dab. kalbų → dous galisiškai, două /douә/ ‛du’ rumuniškai → dó airiškai, to daniškai ir norvegiškai, dois portugališkai, dos ispaniškai, दो /do/ indiškai, ਦੋ /do/ pendžaba ‛du’ ÷ দ্ব /dva/ bengališkai, två švediškai, dwa lenkiškai, dva čekoslovakiškai ir jugoslaviškai, два /dva/ gudiškai, rusiškai ir serbiškai ‛du’;
• duona → douna šiaurinių žemaičių tarme → dona Pamario tarme;  duonis → donis, o slaviškai daň, danina, даніну, дань ‛duoklė, mokestis’, avesta dana ‛grūdai’, sąskrta धान्य /dhanja/ ‛javai’, दान /dana/ ‛davimas, dovana’;
• duoti, duoda, duos, duok, duoklė, graikiškai δι‧δωμι ‛duodu’, δωσει ‛duosi, duos’, δωρεα ‛dovana’ → doação ‛auka’ portugališkai → donum ‛dovana’ lotyniškai, donación ispaniškai, donazione itališkai, donation, don prancūziškai, donation angliškai, donaţie, donare ‛dovana’ rumuniškai, duosnus → dosnus „tarptautinis“ donoras, sąskrta ददाति /dadati/ ‛duoti’, pandžaba ਦਾਨ /dan/ ‛duoti’;
• gluosnis, gluostyti → glaudžiai glaustyti → glostyti, klostyti, klostė;
• guoba, kuopa, kuopti, κωπη → gaubti, gaublys, gaubtas, kaupti, kaupas, kauptukas, vokiškai Haube, bosniškai hauba, serbiškai хауба ‛gaubtas’ → gobti, kopti, kopinėti, kopa, kopūstas, bengalų ঘোমটা /ghomaṭa/ ‛gaubtas’, copa /kopa/ ‛taurė’ italų, ispanų ir portugalų kalbomis; anglų cab ‛ratuota būda, taksi’; olandų kap ir latvių kapuce, italų cappuccio, portugalų capuz, prancūzų capuche, ispanų capucha, čekų kapuce, slovakų kapucňa, slovėnų kapuco, vengrų kapucni, estų kapuuts, kroatų kapuljača, lenkų kaptur, gudų капюшон ‛gaubtas’, rusų кавычки ‛gaubutės → kabutės’, kapas, kapčius, kaplys, kabutės, kabina, kapotas, kapišonas, kapšas, kapsa, kapsulė, kapitonas, kapitula, kapitalas „tarptautine“ kalba;
• guotas, kuodas, kuodis kuodė ‛surištas džiūti javų pėdas’, kuokštas, guotė ‛guotais augantis grybas lakštabudė’, guotė kuodė ‛kuotena, kūtvėla – susivėlusi, apsileidusi moteris’, guotė ‛prasta karvė, ožka’ → goat /gout/ ‛ožys, ožka’ angliškai, code /koud/ ‛kodas’ angliškai → koda, coda, code, código, cod, код, kod, kode, kods, kóða, κωδικας kitomis kalbomis, codex lotyniškai, kodeksas, kodas ir „tarptautiškai“;
• juosmuo, juosta, latvių irgi josta /juosta/, sen. graikų ζωστος /zuostos/ ‛su‧juostas’ → паясніца /pa‧jas‧nica/, пояс /po‧jas/ ‛juosmuo, pri‧juostė, diržas’ gudiškai ir rusiškai;
• kruopa → kraupa, š. žemaitiškai kroupa, čekiškai irgi kroupa, prancūziškai gruau → крошка /kroška/ ‛kruopelė, trupinys, gurinys’ gudiškai ir rusiškai;
• kuolas → kaulas → кол, колоть, kłoć, klati, kalti;
• luobas → lobis;  luobutis, luobtys → lopšys;
• luokys, luokyti — žvejoti kaip lokys (liuoksint ir luokinant ant skaistledžio);
• luošai → loše, лоше, лошо /lošo/ ‛silpnai, prastai, blogai’ bulgariškai ir jugoslaviškai, daniškai løs, švediškai lös, norvegiškai laus ‛išklibęs, išklypęs, iškrypęs’;
• muona š. v. žemaitiškai, můj /muoj/ čekiškai, ήμων /ęmuon/ ‛mūsų’ sen. graikų kalba → μου /moj/ ‛aš, mane’, mona, mon, mo, moj, mój, môj, мой, my /maj/, μας /mas/, μανω /mano/, mano, manējs, manas, mans ‛mano, manasis’ dabartinėmis kalbomis;
• muotina, muotė → motė, motina, tadžikiškai модар /modar/, islandiškai móðir, angliškai mother, olandiškai moeder, skandinaviškai mor → latviškai māte, slovėniškai mati, sąskrta मातृ /matr/, माता /mata/ ir pendžaba ਮਾਤਾ /mata/, bengališkai মা /ma/, portugališkai mãe, s. graikiškai μητερα /mątera/, lotyniškai mater, itališkai ir ispaniškai madre, airiškai máthair, lenkiškai ir čekoslovakiškai matka, gudiskai irgi мaткa, мати, rusiškai мать, матерь /matj, materj/, bulgariškai ir jugoslaviškai majka, katalūniškai mare, prancūziškai mère ‛motina’, Modena → Madona;
• niemuo ‛dvasia’ → sen. graikų ανεμος /anemos/ ‛vėjas’, lotyniškai anima ‛siela’, gudiškai ir rusiškai нямой, німої, немой, немая ‛niema, niemas, nebylus, bežadis’;
• nuoragis ‛raginis arklo, plūgo smaigalys’ → noragas; nuotarčių liudytojas → notaras;
• pluošas, pluoštas, latviškai plosīt /pluosyt/ ‛plėšyti’ → plaušyti plaušus → plokščia, plokštuma, plokštė, ploti, plotas, plocius, plocha, площ, площі, плошчы, площадь, площа, плажа, плаца, plaza, piazza, praça, plaça, placa, place, plac, platea, platība, Platz ‛plati vieta, aikštė’, plaid, pletenina, pledas, pleds, pléd, плед ‛stačiakampis apklotas’ įvairiomis kalbomis, плащ /plašč/ ‛apsiaustas’, пласт /plast/ ‛sluoksnis’, пляж /pliaž/ ‛paplūdimys’ rusiškai, pliažas ‛plokščias krantas’ lietuviškai;
• pluostas, latviškai plosts /pluosts/ ‛plaustas, keltas’ → ploustas, plaustas, flaustr ‛laivas’ sen. islandų kalba (P→F virsmas bus aprašytas priebalsių skyriuje);
• pruodas → praudas, праўда ‛tiesa’ gudiškai, proud /praud/ ‛didis, garbus’ angliškai → protas, prova, praba, angliškai probe ‛tyrimas’, prove ‛įrodyti’, latviškai prāts ‛protas’, slaviškai prav, prawo, správny, правільна, правильно ‛protingai, teisingai’;
• růsztas, ruožas → rozas, rusiškai раз /raz/ ‛kartas’, angliškai raze, ispaniškai rasar, itališkai rasare ‛skusti, drožti, kirpti, pjauti’;
• sluoksnis, sliuogti → sliaugti, šliaužti, slaugyti → slogią slogą;
• skruoblas → skroblas;  sruoga, sruoja → srauni srauja → srovė;
• stuomuo → staunė → stotas, stonas, stovas, stotis, stoti, stovėti, stabdyti, statyti, latviškai stât, lotyniškai stare ‛statyti’, graikiškai ισταμι /istami/ ‛statau’, gudiškai стаць ‛tapti’, dar встать, stawać, stajati, state, stare, stari, star, estar, stand, stop, stå, sta įvairiomis kitomis kalbomis;
• šluoti, šluostyti → slounas, slaunas → slovinti, šlovinti, šlavinėti, slava, слава ‛šlovė’;
• teuta → tauta, it. oskanų tauto → it. umbrių totai ‛tauta, visi’, lotynų totus ‛visuma, aibė’, ispanų, portugalų ir is. galisų todo, is. katalonų tot, rumunų tot, anglų total ‛visai, iš viso, bet kas, kiekvienas, visuma’, „tarptautiškai“ totaliai (nebe tautiškai).
• uola ‛galandymo skritulys’, latvių ola /uola/ ‛kiaušinis’, olis /uolis/ ‛gargždukas, voliojamas akmenukas’ → volyti volinti, voluoti, volioti, vola, volas, voliūgai, valas;
• vuoj, uoj → o, oi, ojojoi, ajajai, ai, vai, va, a.

Vardažodžiai:

• Buonaparte itališka → Bonaparte prancūziška Korsikoje gimusio Napoleono pavardė;
• Buozys, Buožis → Baužys → Bazys, Bazelis, Bazielius, βασιλεοις, Василий, Vosylius ← Uosielius, Uosis, Uozys, Vuozys, Juozys, Juozas, Ιωσηφ → Joseph, Jozef, José;
• Jotas, Jota, Iota ‛pati smulkiausia raidė alfavytoje’ ← ι, ιωτα, γιωτα ← juoda → jauda;
• Juonys, Ιωνας, Juan, Juo → João, Ioanis, Ioan, Йоан, Joan, Iouan, Jounis, Jaunius → Jonas, Jonis, Jön, Jon, John, Jonah, Johan, Jahanah, Yahya, Yannis, Janis, Hans, Jan;
• Lietuo, Litua → Лiтоў, Litau → Lita, antai «Статут вяликага княства Литоўскага» /Statūt vialykaga kniastva Litouskaga/ (Lietuvos statutas);
• Puolys, Puolis → Povilas → Павел;  Puolius → Paulius, Pauliuo → Pauliuva, Павлов;  Pauláuskas ← Paulaũskas ← Puoloũskis → Полоўск → Полоцк ÷ Павловск;
• Puodzius → Puocius → Pocius → Pacas → Pac;  Puocelonys → Pocelonys → Poteronys;
• Uoka, Uoga, Uogius, Uogentas, Uogintas, Uogintai, Uogintys → Augys, Augenis, Augulis, Augūnas, Augaitis, Augėnas → Oginskis, Oginčius → Okińczyc Okinčicas.

Priešdėliai, priesagos ir galūnės:

• -uo → -ou žemaitiškai, -оў gudiškai → -au vokiškai, -ow angliškai, -ao potugališkai → -o slaviškai, itališkai, ispaniškai, Pamario lietuvių tarme;
• -uolis, -uolė → -olė, -olis (kaukuolė → kaukolė,  poruolis → parolis);
• -uonys → -onys (Daumantuo, Daumantuonys → Domantonys);
• -uoti → -auti → -oti, -ati, -at, -ать;
• uo → o÷a žodžio pradžioje ištariamas patogiau, pradedant jungiamuoju pusiau priebalsiu j arba v:  uoga → vuoga → vagaitė, jagoda, jagodičje, baga, ягада, ягода;  uodega → vadega, vedega;  uonioti → воняць, воњать, вонять;  uosis → jaseň, јасен, jasan, jesion, ясень.

Kaip matome, visa istorinė uosinio dvibalsio prastėjimo raida aiškiai atsiskleidžia dar gyvoje reliktinėje lietuvių kalboje, ypač žemaičių tarmėse, jokių esminių naujovių kitose „indoeuropietiškos“ kilmės kalbose nėra. Dounininkų /ou/ tartis gerai išlikusi dar ‹оў› rašyba gudų, ‹ou› čekų ir slovakų, ‹oa›, ‹o› anglų kalbose; sudėtinis dvibalsis /au/ tebegyvas ‹au› vokiečių, ‹ou›, ‹ow› anglų, ‹ao› portugalų kalbose; toliau suprastėjęs iki balsių ‹o›, ‹a›, ‹α› — ir visose kitose kalbose.

Tačiau neteisingas baltistikoje priimtas teiginys, neva visa žemaičių tartis yra naujoviška, labiau nutolusi nuo pradinės prokalbės — ne, ne visa: aukštaičių tarmių ir bendrinės lietuvių kalbos balsį /o/ šiauriniai žemaičiai (dounininkai), kaip dzūkai ir latviai, nors rašydami ta pačia ‹o› balse, tebėra išlaikę pradine uosinio dvibalsio /uo/ tartimi, dar gyva ir prancūzų kalboje ‹oy›, ‹oi›, ispanų ‹ua›, italų ‹uo›, čekų ‹ů›, slovakų ‹ô› rašyba.

OU → UI → U (Y)

Antrasis uosinio dvibalsio nykimo kelias iš pradžių yra tapatus, bendras su pirmuoju, tik nuo OU atsiskiria kita kryptimi — dvibalsyje silpsta O (A) sandas, o vis ryškėja ir galop lieka vienas balsis U (Ū, У). Tačiau, kaip ir pirmuoju keliu, jį dažnai keičia kitas balsis, tik šiuo atveju Y (I, Ы) — toks būdingas balsio U→Y virsmas yra aprašytas 36 gramatikos skyriuje.

• aštuoni → aštuntas;  gyvuoti, gyvuolys → gyvulys;  sluoksnis → slūgso;
• buona sera! itališkai → portugalų boa noite!, Ispanijos galisų boas tardes! → rumunų bună seara! ‛labo vakaro!’;
• čiuožykloje čiuožti čiuožinėti → čiužinėti, čiužėti, čiužinys;
• druobė ‛drobė’ → angliškai trouse, trouser [trɐʊsә] ‛drabužiai, kelnės, apatinukai’ → škotiškai triubhas, gudiškai ir rusiškai трусы, труси /trūsy/;
• duo, δυο, दव, द्व ‛du, dviese, dvejetas’ sąskrta, senovės graikų, lotynų ir daugeliu dab. kalbų → dous galisų, două /douә/ ‛du’ rumunų → dui ‛du’ sen. italų, দুই /dui/ ‛du’ bengalų → du ‛du’ venetų, kurdų, ду /du/ ‛du’ tadžikų, two /tū/ ‛du’ anglų kalba, du lietuviškai → dy ‛du’ albaniškai, divi ‛du, dvi, dvieji’ latviškai, dvigubai, dvi ir lietuviškai;
• duobė, duobti → doubtė, dauba → dūbti, dubti, dubuo, duburys;
• duosia ‛dvasia’ → dausa → dūšia, dūsauti, dusti, dusulys, indiškai धुआं /dhuą/ ‛dūmai’, slaviškai duha, duh, duch, дух ‛dvasia, oras’, духоўка /dūchouka/ ‛orkaitė’, duše, duša, dusza, душа /dūša/ ‛siela, vėlė’, душно /dūšna/ ‛tvanku, trošku’, „tarptautiškai“ dušas, olandiškai duist, angliškai doust → dust ‛dulkės’, vokiškai ir švediškai dust ‛dulkės’, škotiškai dust → dist ‛dulkės, dulkėta’, slaviškai disati, dyszeć, dýchat, дихати, дыхаць, дыхать /dychatj/ ‛alsuoti, kvėpuoti’;
• griaučiai → krūtinė, krūtis, грудзі gudiškai, грудь rusiškai, груди serbiškai, hruď čekiškai, hrudník slovakiškai ‛krūtinė, krūtis’;
• gruodas → grūdinti, груда /grūda/ ‛grumstas, kauburys’ gudiškai ir rusiškai;
• guoba, kuopa, kuopti → gaubti, gaubtas, gaublys, gaubuolė kaupuolė, kaupas, kaupinas, kauptukas, kaupti → kupti, kupėti, guba, kupka, купа /kūpa/ ‛kuopa’ gudiškai, cup ‛puodelis, taurė’ angliškai, cupa /kupa/ ‛gelda, statinė’ lotyniškai, कूप /kūpa/ ‛kubilas’ sąskrta, kupė, kubas, kubilas, kupeta, kupolė, kuplus, kupolas, kupra, kuprinė, kupstas, kupinas, kuponas, kupčius, kuparas kufaras ‛kaupalas, gaubuolas – kraičio kaupimo skrynia gaubtu dangčiu’ (B→P, G→K, L→R, P→F bus aprašyti priebalsių skyriuose);
• guoga → gaugai, kaukuolė, kaugė → kūgis, gugis, kugelis, gugelis, angliškai google [gu:gәl] ‛kupina, gausu, be saiko, labai daug, 10¹⁰⁰ skaičius’;
• kruopa → kraupa, š. žemaitiškai kroupa, čekiškai irgi kroupa, prancūziškai gruau → krúpa крупа /krūpa/ ‛kruopa’ gudų, rusų, bulgarų, serbų, slovakų kalbomis;
• kuodas → kutas, dzūkiškai kuodziukai → kucukai (ne katukai) ‛žilvičio žiedai’;
• luobas → laupyti → lupti, rusiškai луб /lūb/ ‛luobas, karna’; burnos luobas → lūpos, latviškai lūpas → lips ‛lūpos’ angliškai, lippen ‛lūpos’ olandiškai ir vokiškai, लिप् /lip/ ‛lipti, pri‧lipti, su‧lipti’ sąskrta (U→Y);
• luošinti, luošys → liaušys, laužas → lūšna, lūžena, angliškai looser /lūzer/ ‛nevykėlis’;
• muotė, muotina, sen. vokiečių aukštaičių muoter ‛motina’ → dabar vokiškai Mutter; mutarkė ‛veržlė, moteriškoji srieginės jungties pusė’;
• puodas, puota → πως, πους, ποδος ‛padas, pėda’ → pound ‛spirti, kubilas, svaras’ → pūdas, pundas, fundas, angliškai foot /fut/ ‛pėda’ → feet /fyt/ ‛pėdos’ (U→Y);
• puokštė → pūkuota, пук, пучёк, букет, bukiet, bukett, buquê, buquet, buchet, bochet, bouquet ‛puokštė’ įvairiomis kalbomis;
• puola, puolimas, užpuolė, parpuolė → pulti, puldavo, puls;
• sliuogti, slaugyti, slaugė, paslaugiai, paslauga, slauga → slūga слуга, usługa, slūgti, slūžyti служити служить служиць służyć slúžiť sloužit ‛slaugyti, padėti, patarnauti, tarnauti’, služba служба ‛tarnyba, pareigybė’ slaviškai;
• suopis ‛lingė, toks pakrančių sakalas’, kuris linguoja → siūbuoja, sūpuojasi, supasi;
• teuta → tauta, Italijos oskanų tauto ‛tauta, visi’, Ispanijos leonų tou ‛visi’ → prancūzų tout /tū/ ‛visas’, tous /tūz/ ‛visi’, italų tutti ‛visi, kiekvienas’;
• tuo, prancūziškai toi /tuo/ ‛tu’ → sen. angliškai thou ‛tu’ → u du thu þú tú tù tu tū → ti ty ти ты ‛tu’ įvairiomis kalbomis;
• uoga → ouga, augti, auklėti, augalas, auginti, lotyniškai augere ‛auginti’, sen. graikų αυξω /augzuo/, αυξειν /augzein/ ‛dauginti’ → slaviškai učit, uczyć, учити, учить ‛mokyti, auklėti’, ugdyti, ūgis, ūkis → lotyniškai vicus ‛ūkis, sodžius, kaimas’ (U→Y);
• uola, uolia ‛ola’ → aulys, latviškai aule ‛avilys’, sen. graikų αυλος ‛drevė, ertmė, dūda, tuščia­viduris strypas’, lotyniškai ir daugeliu kitų kalbų aula, aūla ‛rūmai, daugia­butis’, kazachiškai, kitomis Vidurio Azijos kalbomis аул ‛aūlas – bendro kiemo, gatvinė gyvenvietė’ → ūlyčia, ulice, ulica, улица, вулиця, вуліца ‛gatvė’ slaviškai, ul, оулии, вулей /vūlei/, улей /ūlej/ ‛avilys’ slaviškai, o latviškai ula, ule ‛aulas, įvorė, stebulė’;
• uomuo, omuo, uoma → um, ум, умот, розум, разум, rozum.

Įdomesni vardažodžiai:

• juodas → jouds → jūds, latviškai juodis, jūdass ‛žydas’, graikiškai ιουδας /joudas → jūdas/, arabiškai أَوْ /jahūd/, žydiškai יהודי /jehud, judah/, daniškai ir norvegiškai jøde, vokiškai jüde, švediškai jude, prancūziškai juif /žiuif/, anlgiškai jew /džiū/, ispaniškai judío /chudyjo/, itališkai giudio /žiūdijo/, vengriškai zsidó /žydo/, slaviškai žid, жид;
• Rauduo, Rauduonia → Raudonė → Rodūnia → Rudnia;  Raudys → Rudys, Rudis;
• Ruoga, Ruokis → Raugas → Ruigys, Ruikis → Riukas, Rūgys, Rūkas, Rukas;
• Samuolis → Σαμουηλ, Самуил Samuil, Šamuil → Шамиль Šamil, Šamir (S→Š);
• Saulė → Sūrja indiškai सूर्य;  Saulija ‛Pietūs’ → Sūrija → Syrija, Sirija (U→Y, L→R);
• Saulius → सूर्य /Sūrja/ sąskrta;  Sauliamonis → Sulayman, Сулейман.
• Taurys → Τυρας → Tyras Tiras;  Tauruo Tauruonia → Torūnė Toruń Thorn;  Tauruonys → Turones → Tirana;  Taurininkai Tauringai → Thüringen Thuringia Θουριγγια ← Τευριγγια;  Tauriniai (Taurini, Taurasia, Taurinum) → Torino → Turin.

Priešdėliai, priesagos ir galūnės:

• -uoj- → -ūj-, -ui, -u: geruoju → geru, matuoju → matu, lenkiuosi → lenkiu, prausiuosi → prausiu, rengiuosi → rengiu, sukuosi → suku, keliuosi → keliauti → keliu, ponuoti → ponauti → ponu, varguoti → vergauti → vergu, rizikuoju → рискую /riskūju/;
• liguotas → ligotas → liguistas → ligūstas;  miegůstas → apsimiegojęs → mieguistas;
• lepuonėlė → lepūnėlė, leputė ‛lepė – toks grybas, pravardžiuojamas voveruška’;
• nuo- → nu- (nuogaura → nugara, nuotrauka → nutraukta, nuosėdos → nusėdusios);
• suo- → su- (suokalbis → sutartis, suodžiai → sudegę).

Matome, kad ir šia kryptimi dėsningumas kone tapatus, tik balsiai skiriasi. Kitkuo abu uosinio dvibalsio raidos keliai tarsi veidrodiniai, net ir dažnumu, išplitimu yra panašios apimties. Dažnai dargi to paties kilmės kelmo žodžiai būna išsiskyrę abiem kamienais: duo → do ÷ du, Saulė → Sol ÷ Suria, Taurinum → Torino ÷ Turin.

EU tėra minkštai tariamas dvibalsis AU (iau), todėl atskirai neverta plėstis — jo likimas aiškiai įrašytas pačioje šio skyriaus antraštėje. Seniau buvęs dažnas, bet, nykstant kalbos lankstumui ir tarties minkštumui, dvibalsio sandas E sustabarėjęs į A, kaip jau aprašyta balsio E→A virsmo 29 gramatikos skyriuje. Antai kultūrinei tautai buvęs svarbus kasdienis žodis euras, jeuras ‛dirvožemis’ dabar tariamas jauru ir sunormintas menkinamąja reikšme, o tikrąja reikšme vartojamas „tarptautinis“ svetimžodis „humusas“ arba sudurtinis juodžemis. Dvibalsių EU dabar beveik niekas netaria taip, kaip jas rašo: Europą latviai vadina Eiropa, vokiečiai Oiropa, slavai Jevropa, portugalai Evropa, anglai Jūrәp, danai Eropa, švedai Erūpa, tik gudai, rumunai, italai ir ispanai tebesistengia tarti normiškai Europa, nors katalonys jau Evropa.

Panašiai ir UE tėra buvęs minkštas dvibalsis Ů, suprastėjęs UE → UA → UO keliu (balsių E → A ir A ÷ O raida yra paaiškinta 29 ir 33 gramatikos skyriuose).

Daugiau grynųjų uosinių dvibalsių nėra, nors raštu dvibalsių būna ir kitokių. Bet ‹ua› reiškia tą patį /uo/, tik rašyba kiek tikslesnė. Prancūziškai šis /uo/ rašomas nepanašiai į jo ištarimą: ‹oi› arba ‹oy›. Portugalų dvibalsė ‹ão› reiškia dvibalsį /au/, tik dar ir nosine tartimi (ją nurodo riestė). Anglų ‹oa› tariama /ou/, kaip kad ‹boat› /bout/ ‛valtis’, ‹load› /loud/ ‛krauti’. Išvis tokių AO, AE, EA, EO, OA, OE nė neįmanoma ištarti paraidžiui vientisu dvibalsiu, galima tik su jungiamuoju pusiau balsiu, pusiau priebalsiu j (ï, ῖ, й) arba w (ў), antai galima būtų užrašyti žodį „artoas“, bet jis reikštų artoją.

Jau ilgas tinklapis, tad galūnės -uo virtimą kuopinėmis priesagomis -va, -uva, -yva, -їв, -eva, -ava, -ova, -ов, -of ir panašiomis atidžiau aptarsime atskirame aibiskaitos išnykimo gramatikos skyriuje, nors visos šios priesagos yra uosinės kilmės.