Ievinių dvibalsių raida

Ievinio tribalsio likimas

Ievinis (jetinis, jotinis), kaip ir uosinis — ne norminiai terminai, o tik šiame žinyne mūsų vartojami žodžiai, patogūs dviems skirtingos kilmės ir savybių dvibalsių aibėms vaizdžiai apibūdinti. Priimtos etimologijos sąvokos, mokslo padėtis, atkūrimo galimybės, įrodymai, raidos priežastys ir patikros būdai aprašyti pradiniame istorinės gramatikos ir bendrame dvibalsių naikos skyriuje, o čia atsidėkime tiems raidos keliams susekioti tiksliais ir pakankamai gausiais pavyzdžiais.

Esminius „indoeuropietiškos“ kilmės kalbų raidos dėsningumus lengviausia atsekti, įsiklausius lietuvių tarmių — jose ryškios ir daugelio kitų kalbų panašios istorinės permainos. Ievinio dvibalsio likimą istorinėje kalbų raidoje aiškiai rodo buvusio kasdienio balto pieno tartis trijose žemaičių tarmėse:

pienas → peins → pėns ÷ pyns

Tačiau bendrinės lietuvių kalbos balsį Ė Šiaurės Vakarų lietuviai (žemaičiai dounininkai) išlaikę pradiniu IE dvibalsiu: dietė ‛dėti’, mienou ‛mėnuo’, pelie ‛pelė’, siekla ‛sėkla’, vies ‛vėjas’. Priešingoje Lietuvos pusėje, atokiau nuo miestų, dzūkai išlaikę net tribalsį IEI: rieikia ‛rėkia’, svieikas ‛sveikas’, tuodielj ‛todėl’. Bene raiškiausias pavyzdys būtų Dievo Tėvo tarties palyginimas dzūkų, dounininkų ir sąskrta, lotynų, senovės graikų kalbomis (senovėje graikiška dzeta ζ dar buvo tarta kaip dvilypis dz, zd arba zdz, bet dvilypių skardžiųjų priebalsių likimą išnarpliosime X dėsnio skyriuje):

Dzievas Zευς Tieus → Divus ÷ Deivė → Tėvas → देव

Dvibalsis ie → ei apsiversti negalėjo — iš tikrųjų abu jie kilę iš dzūkiškose tarmėse dar tebegyvo tribalsio iei, nutaustant suprastėjusio arba ie, arba ei pusėn: dzieius → dzievas, tieus arba tėvas; vieis → viesulas, vėsa arba vėjas; žieiria → žeiria, žairia, žarija arba žiaria, žara. Tyrinėdamas gyvą ištarimą VU fonetikos laboratorijoje, fonologas Aleksas Girdenis ši sodrų sutaptinį dvibalsį siūlė vadinti poliftongu. Kadangi šiuolaikinėse kalbose, net ir norminėje lietuvių kalboje tribalsio iei nebėra, beveik niekas tokio neatpažins, tai gal suprantamiau bus pradiniu vadinti paprastą dvibalsį ie, tik turėkime omenyje, kad iš tikrųjų jis yra buvęs tribalsis iei.

Ievinis tribalsis iei nyko dviem keliais: slaviškoje Lietuvos pusėje (Rytuose ir Pietuose) tribalsis prastėjo ilguoju balsiu iei → y, kuris ilgainiui dar ir trumpėja iki i. Tuo tarpu Lietuvos pajūrio Vakaruose ir Šiaurėje su Latvija tribalsis buvo sutrumpintas iki dvibalsio iei → ei, vėliau germaniškoje pusėje dar prastėjo iki balsio ei → ė → e, bet slaviškoje aplinkoje dėl kietinamojo E → A poveikio suprastėjo ei → ai → a keliu.

IE → Y → I

Gudiškoje ir rusiškoje azbukoje dvibalsis /ie, je/ rašomas viena balse ‹e›, tačiau nekirčiuota jinai tariama suprastintai vienbalsiu /i/, nors tam yra azbukos balsė ‹и›: ‹вес› /vies/ ‛svoris’, bet ‹весна› /visnā/ ‛pavasaris’; ‹дело› /diela/ ‛reikalas’, bet ‹деловой› /dilavoj/ ‛dalykiškas’; ‹деревья› /dirievja/ ‛medžiai’, bet ‹древесина› /drivisīna/ ‛mediena’.

Nutaustant ir perimant kitos kalbos žodį, retai kada išlaikoma buvusi jo reikšmė. Kadangi priimančioje kalboje tokios paskirties žodis jau būna, tai svetimžodžiui suteikiama kiek kita paskirtis, kartais labai skirtinga, pasitaiko net priešinga reikšme (antonimų). Todėl aiškinamieji kilmės žodynai gerokai skiriasi nuo įprastų kalbos vertimo žodynų — iš kurių etimologijai maža naudos. Panagrinėkime pavyzdžiais:

• briedžio → brydė → bristi;
• bliekti pliekti → blyksnys blyksi blykst plykst, plikas, blyškiai blizga blizgė;
• diegti, diegas, dieglius → dygti, dyglys, dygliuoti, dygsniuoti → dilginti, dilgėlė;
• diena, latviškai irgi diena, lotyniškai dies ‛diena’ → दिन /dina/ ‛diena’ sąskrta, bengališkai দিন /dina/ ‛diena’, pandžaba ਦਿਨ /dina/ ‛diena’, hindi /din/ ‛diena’, dyna ‛diena’ ir žemaičių dūnininkų tarme, rumuniškai seniau d̦i, dabar zi ‛diena’;
• dievas → dyvas, dyvuo, диво /dīvo/, дзіва /dzīva/ ‛stebuklas’ gudiškai ir rusiškai, divus /dyvus/ ‛šventas’ lotyniškai;
• driežas → dryžuotas dryžas: Toje baloje yra daug dryžų (Gervieciuose);
• iet ‛eiti’ latviškai → it, ite, ire /yt, yte, yre/ ‛eiti’ lotyniškai, ir /yr, ir/ ‛eiti’ ispaniškai ir portugališkai, jít, idi, ići, ісці /iscī/, идти /idtī/, иди /idī/ ‛eiti’ slaviškai;
• kamienas, камень /kamienj/ ‛akmuo’ gudiškai ir rusiškai → камінь /kamīnj/ ‛akmuo’ ukrainietiškai, камін, камин /kamīn/ ‛židinys’ gudiškai ir rusiškai, lenkiškai komin ‛kaminas’, lietuviškai irgi kaminas;
• kiesti → po‧kytis → kitas, kisti;
• kiešas, kieša → kyšoti, kyšis → pakiša, kišenė, kišti;
• kliedas, kliedesys, kliesti, kliedėti → klydėti, klysti, klydis, klystkelis;
• liegti, paliegęs, liekorius, lekarz /liekaž/ ‛gydytojas’ lenkiškai, lijekovi, lekarstwa, лекарства /liekarstva/, лекови /liekovi/ ‛vaistai’ slaviškai → ліки /līki/ ‛vaistai’ ukrainietiškai, liga ← *liegia, *liegys lietuviškai;
• lieka liekna liekana → liko likęs likutis, re‧liktai, re‧likvijos ir „tarptautiškai“;
• liepa, latviškai irgi liepa → lípa, lipa, ліпа, липа /līpa/ ‛liepa’ slaviškai;
• lieptas → lipti, „tarptautinis“ liftas (P → F virsmas bus aprašytas priebalsių skyriuje);
• lieti, lieja, liejinys, liedinti, liedinys → lydinys, lydyti, lyti → lijo ir lis, lituoti;
• miegas → mygis, įmygis → migis, migdyti, migti, mik;
• miela → mylėti, myluoti, mylimą, mīļi, miły, мілы, милий, милый;
• mielas → milinas, milinys, milas, milinis, milinė, milicija, militarizmas;
• neviedonis ‛neišmanėlis’ → nevydonis → nevidonas;  paviedalas → pavidalas;
• nie, не /nie/ ‛ne’ → ni, ни /ni/ ‛nė’ slaviškai;
• niekas niekur niekad niekam nieko, niekinti, niekti → nykti, nyka, nykuma, nykštukas, nykštys, graikiškai νυχτα /nyksta/ ‛naktis’;
• panieka, olandiškai paniek ‛naika, griūtis, suirutė, panika’ → angliškai panic, skandinaviškai irgi panik, prancūziškai panique, itališkai, ispaniškai, portugališkai panico, rumuniškai panică, slaviškai panika, паніка, паника, graikiškai dabar irgi πανικός ‛panika, suirutė, griūtis, naika’;
• pielyti, pielė, piela → piła, піла, пила /pyla/ ‛piela’, пилить /pilītj/ pielyti slaviškai;
• riešas → ryžis, ryštė, ryšys, ryšulys, ryšininkas → rišliai rišti rišalą rištuvėms;
• riesti, rietai, rietimas, riedulys, riedėti → ridenti, rida, ritė, ritinti, ritinys, ritulys, rytas ‛metas, kai išsirita ir dangaus skliautu ima riedėti Saulė’, rīts /ryts/ ‛rytas’ ir latviškai, rise /ryz/ ‛augti, kilti, kilmė, aušra’, sunrise /sәnryz/ ‛saulėtekis’ angliškai;
• siela → siła, sila, сіла, сила /sīla/ ‛jėga, galia’ slavų kalbomis;
• sietas, sieti, sieja → sija, sijoti, sijat ‛sijoti’ latviškai, sytas, šydas, szita /syta/ ‛sietas’ vengriškai, sită ‛sietas’ rumuniškai, Sieb /zyp/ ‛sietas’ vokiškai, sieve /syv/ ‛sietas’ angliškai, sif ‛sietas’ Pietų Afrikos būrų, sito, síto, сіта, ситo ‛sietas’ slavų kalbomis;
• skiedinį skiesti → skystinti skystai skystį;
• skrieti, skrieja, skrietas ‛ratlankis’, skriestuvas, skriemulys → skrydis → skridau, skristi, skridinys, skritulys, apskritas, apskritimas;
• stiebas, stiebtis → stybsoti → stipinkaulis, stipinai;
• šieptis, pašiepti → šypsotis, šypsena;  vieptis → vypsotis → atvipęs;
• šviesti → švytėti → švisti, švitinti;  žiedas → žydi;
• žiežirbos, žiebti → žybtelti, žybčioti → žiba, pažiba, žibintas, žibalas, žiburys, žibutė.

Įdomesni vardažodžiai:

• griekiai, grieķi, греки /grieki/ → Greeks /gryks/, Griechen /gryçən/, Grieken /griken/;
• Kielius, Kielė, Kiela, Kielce → Kiel ‛Kylis’, Kylys, Kylis, Kylas, Kyla, Kilaitis;
• Lietuo, Liettua, Lietuva, Lietvania, Lietva, Jietva → Lita, Litva, Litwa, Літва, Литва, Lituanie, Litaue, Litauen, Litouwen, Λιθουανία, Λιτβων, Llydaw, Lydia, Lyda;
• Liega, Liegus, Liegis, Liekis → Likis, Likas, Likus, Lika, Ligeika, Ligeikis;
• Priekulė, Priekūlis, Priedumblė, Priemaūrė → Приамурье, Приморье;
• Svieria, Svierys, Svieriai → Svyriai, Svirė, Свір, Свирь, Svirskis, Svirskiai, Svirskai.

Priešdėliai, priesagos ir galūnės:

• apie- → apy- → api- → ap- (аб-, об-, ob-, op-);
• prie-, пре- /prie/ → при- /pri/, pri- (priedėlį → pridėti,  преемство → принять);
• -ieie → -ieji → -ys → -is → -i (gyvenantiejie → gyvenantieji → gyvenantys);
• -ietis → -ytis (galietis → galytis, lietuvietis → lietuvytis);
• -ie → -i, и → -ь liepiamąja nuosaka ir bendratyje (siekinyje): duotie → duoti → duot, dot ~ дать /datj/, даць, dać, dát ‛duoti’ slaviškai;  duok ← duoki ← duokie. Veiksma­žodžio bendratis galūne -ie buvo sunorminta K. Jaunius gramatikoje: darytie, elgties.

IE → EI → Ė

Čia pridursime ir bendrakilmių žodžių tolesnio prastėjimo kelius: Ė → E, IE → IA → A, EI → AI → A (E → A) ir EI → AI → OI → O (A ÷ O) — toje pat vietoje gal bus paprasčiau ir aiškiau:

• apie → apė ne vien tarmiškai: todėlei apė tai aš ne minėsu (L. Gira 1907 m.);
• bieda, biednas, slaviškai biedny, бедны, бедный → bėdinas (J. Jablonskis 1924 m.), bėda, besti; bieda, rusiškai беда → gudiškai бяда, lenkiškai biada → baida baido → bado badas, sąskrta बाध् /badh/ ‛skausmas’, angliškai bad ‛silpna, prasta, bjauru, bloga’;
• bliekti pliekti → pleikti → blėka → plekšnė, plekti pleką → plaktuku plakti blakai plaką → plokį, blokį, bloką, ploką, plokštę, blokšti;  pleikti → plaikiotis, blaikstytis, plaikstyti;  bliekti → gudiškai бляxa /bliacha/ ‛blėka, skarda, kario ženklas’, lenkiškai blaszanka ‛skardinė’, gudiškai бляшанка /bliašanka/ ‛skardinė’, vokiškai Blech /blɛç/ ‛skarda’, čekiškai blecha ‛blusa’, rusiškai блоха /blocha/ ‛blusa’ ← blakė lietuviškai;
• briedis → breidis → brėdis;  breidis → braidys braido braidžioja → bradais;
• dėł ← dielj, kodėł ← kuodielj, todėł ← tuodielj mano gimtąja tarme (Daugų Saloje);
• debesys, latviškai debess ‛dangus’ ← dėbesys (D. Kleinas 1705 m.) ← *dievesys;
• diegas, dieglius, diegti → deigti, deiginis ‛durtuvas, gindžalas’ → dáigyti, daigstyti, daigiñti daigus → dagilis, daga ‛durklas’ ispaniškai, dague ‛durklas’ prancūziškai, dagger, dagen → dolch, dolk ‛durklas’ germaniškai;
• diemantas → deimantas Kam nusviro galva, tam dangaus angelai vainiką iš diemantų pina (Maironis 1895 m.) → angliškai diamond /daimәnd/, prancūziškai diamant /djamą/, kitomis kalbomis /dijamant/ ir pan.;
• diena, dzūkiškai dziena, lenkiškai dzień, gudiškai дзень /dzienj/, rusiškai день /dienj/ ‛diena’ → deina ‛diena’ žemaičių duonininkų tarme, angliškai day /dei/ ‛diena’ → dėna ‛diena’ ž. donininkų tarme → den čekoslovakiškai → dan jugoslaviškai ‛diena’;
• dievas → deivė → tėvas → ζευς, devs /deus/ ‛dievas’ graikiškai ir lotyniškai, देव /deva/ ‛dievas’ sąskrta;  deivė → daiva, दैव /daiva/ ‛tikėjimas, lemtis’ sąskrta;
• eiti ← ienos, eiti ← iet latviškai, ien → eina → ėjo, ėjimas ← eisena, eiklumas, χεiρ, εισι ‛eiti, eina’ sen. graikiškai, eik → ek germanėjant Vakaruose, eik → aik, aina ← eina slavėjant Rytuose, ieti → याति /iati/ ‛eiti’ sąskrta;
• giedys gieda → geid geidys → gaidys, gaidos ‛natos’, gedulo ← geismų ← giesmės;
• giela → gėla, gėliau → gelia (giliau vėsiau), geluonis;  giela → gaila;
• kielė, kielis → kėlinys, kėlė → kelia, kelti, keltas, kelnės, kelias, kelis ‛klupstis’;
• kiemas → keims → kaimas ‛bendro kiemo – gatvinė gyvenvietė, viešis, miestas’;
• kiesti → keisti → kėslas;  keisti → kaitalioti, kaita, latviškai atkait ‛iš naujo’;
• kliedas, kliedesys, kliesti, kliedėti → klaidžioti, klaidu, klaida;
• liekana, lieka → leika → lėkštė → lakštas, lakti;  liekuoti → leikuoti → laiką;
• lietus, lieja, lieti → lėti, lėtus → laistyti → laja;  liedinti, liedinys → ledas;
• mes ← mies → ημεις /meis/ ‛mes’ (D. Jenišas 1799 m.);
• mielas, mielinti, mielti → mėlti, mėlynas, mėlis;  mielina → tamsiai melsva milo milinė → melns latviškai ‛tamsus, juodas’;
• nie → nei → nė → ne;  slaviškai nie не /nie/ → skandinaviškai nei → latviškai nē, sen. germaniškai nei → ne → na → no, not daugeliu dabartinių kalbų, sąskrta न /na/ ‛ne’.
• niekas, niekti → neigti → naikinti, naika, angliškai night /nait/ ‛naktis’ → lietuviškai nakvoti, nakvynė, naktis, latviškai nakts → vokiškai ir olandiškai nacht, skandinaviškai natt, nat ‛naktis’ → lotyniškai noctis /noktis/, portugališkai noite, islandiškai nótt, itališkai notte, ispaniškai noche /noče/, slovėniškai noč, gudiškai ноч, rusiškai ночь /noč/, bulgariškai нощ /nošč/, makedoniškai ноќ /nok/, kitomis Vakarų slavų kalbomis noc, noć, ноћ /noc/ ‛naktis’;
• piemuo → paimen ‛piemuo’ suomiškai → ποιμην /poimen/ ‛piemuo’ sen. graikiškai;
• rievė riebi → reibi mergos gražios reibios → raiba, raiva, raivytis → revas ← rėva;
• *riezti → *riežti → rėžti rėžyti ← braižymo reižina reišina Reißschiene → raižena, raižys, raižyti → rašyti raštus, ražiena;  riešas → raištis, raišioti, raišuoti, raišas raišys;
• siekti → seikėti → saiku nuosaikiai,  sieksniais siekti, sieklius → sėklius → sekli ‛bent akimis pasiekiamu dugnu’ sekluma,  siekti → sėkmės,  siekti → sekti sekioti,  siektinas → sektinas pavyzdys,  pasieka → pasėka → paseka, seka, pasekmė,  prisiekti → prisegti → priesaga ← priesaika ← prìsiega → присяга /prisiaga/;
• sieti → sėti, sėja → saistyti, saitas;  sietas, sieć ‛tinklas’ lenkiškai, siete ‛tinklas’ slovakiškai, сеть /sietj/ ‛tinklas’, сетка /sietka/ ‛rezginys’ gudiškai ir rusiškai, сев /siev/ ‛sėja, sėjimas’, сеять /siejatj/ ‛sėti, sijoti’ gudų ir rusų kalbomis → setaccio ‛sietas’ itališkai, zeef ‛sietas’ olandiškai;
• skrieti, skriemulys, skriestuvas, skrietas → skreitas → skraido → skrajoja ← skrieja;
• *sliegis, sliekti, sriegti, sliekas, sliekratis, sriegis → sraigė, sraigtas ÷ slėgis, slėgti;
• sniegas, sniegti ‛snigti, sninga’, snieguolė, sniegena → sneigėti → snaigyti, snaigė;
• stiebtis → stėbti → stebėti, stebinti, stebėtis, stebuklas, stebulė;  stiebas, stiepti → stėpinti → steibti, angliškai stable /steibəł/ ‛pastovus’ → staibytis, staipytis, staibis ‛blauzda’ → stabis, stabdys, stabdyti, stabarėti, stabaras, stabas, stabus, įstabus, nuostabus, pastabus, stabilizatorius, stabilus, stabils, stabilis, stable, estable, estábulo, stabiel, stabil, stabilní, stabilný, stabilny, stabiilne, stabilan, стабилан, стабилен, стабільны, стабільний, стабильный, σταβλος įvairiomis kalbomis;
• šieptis, išsišiepęs, pašiepti → pašaipa, šaipytis; šiepti → šeiva ‛audimo šaudyklės ritė’ → šėpa ‛sievarstis šiepiamomis durelėmis ant vyrių’ → lenkiškai szafa, gudiškai шaфa /šafa/ ‛spinta’; šiepti → šėpis ‛burlaivis šiepiamomis burėmis’ → vokiškai Schiff, angliškai ship /šip/ ‛laivas’, šėpkartė šipkartė ‛laivo bilietas’;
• šlietis, šliejimas → šleikos → šlejos → šlajos, šlajus, šlajuoti; šleikti → šlaistytis, šlaitas;
• šviesti → šveisti → švėstelti → švaistyti;
• šviežias, sviegas, sviekas → sveikas, la: sveikt, sveicināt ‛sveikinti’ → svaigs ‛šviežias’;
• tiekti → teikti → tėkmė → tekinti, tekėlas, tekorius, tekėti → takas, nuotaka;
• tiesa, tiesus, tiesinti, tiesti → teisti, teisybė, teisus, teisė, teismas → taisyti, pataisa;
• vieptis, išsiviepęs → atvėpęs, vėpla, vėpsoti ÷ vaipytis;
• zvieris (J. Bretkūnas 1591 m.), зверь /zvierj/ rusiškai → žvėris → zvers latviškai;
• žiežirba ← žieirià ‛žarija, žara’ gimtąja mano tarme → žėri; žiebti → žaibu, žairia → žarija, žara.

Įdomesni vardažodžiai:

• Dienuva → Deinuva → Dainava ‛Pietūs’ → Δουναβις → Danuvius, Danube ‛Paįstrys’;
• Dievas → Deivas, Teivas → Tėvas;  Dievė → Deivė → Daiva;
• Ginius, Ginietis → Gineitis, Gineitas → Ginėtas → Ginetas;  Gyneitas → Gynaitis, Ginaitas → Ginatas;  Ginietis → Giniatas → Giniotas, Giniotis → Ginotis, Ginotas;
• Liega → Leiga → Lėka;  Liekis → Leikus → Laikis → Lakis;  Liegis → Liagas, Liakas, Liachas, Legas, Lekas, Lech;
• Mielys → Meilius → Mailius → Malys ÷ Milius;
• Riešė → Reizgiai → Rėžiai → Raižiai → Ražai ← Рязань /Riazanj/;
• Rieza → Reižys → Rėžys, Rėza → Rezas → Razas, Razys, Ražys ← Raižys → Raišys;
• Sierovas, Sierikova → Sėrikova, Šėrys ← Šeirys, Seira, Seirijai → Sereikis, Šeriejus, Šerėnas, Šerys, Šerkus, Serkus → Sarkus, Šarkus, Šarkinas, Šarkis, Saria, Sariai;
• Viesai, Viesaitis → Veisaitis → Vėsaitis;  Vieselis → Veiselis → Veselis, Veselka;
• Viešis, Vieša, Viešinta, Viešvėnai, Viesville (Belgijoje), Viešvilė →Wayswille, Vaišvilai̇.

Priešdėliai, priesagos ir galūnės:

• -ietis → -eitis → -ėtis;  -eitis → aitis (1677 m. K. Sirvydas: ‹mergiete› ‛mergaitė’);
• prie- ‛prie, prieš, priešais’ → prae- /prai, pre, pra/ ‛prieš, anksčiau’ lotyniškai.

Nagrinėjame visas giminiškas kalbas, bet daugiausia ir raiškiausių raidos pavyzdžių randame lietuvių kalboje ir tarmėse — nėra kitose „indoeuropiečių“ kalbose jokio dvibalsių virsmo, kurio nebūtų dar gyvoje pradinėje kalboje. O menamos „prokalbės“ rekonstrukcijos hipotezės yra moksliškai nepagrįstos ir tolokai neatitinka tikrovės.

Е → Я → Ё

Nors šitokia raida atrodo kaip savitas vien rusų kalbos dėsnis, bet tik dėl savitos rašybos — iš tikrųjų tai net nėra atskiras istorinės gramatikos dėsnis, o du balsių dalyje jau aprašytu virsmu: E→A sukietėjimas ir po to A÷O apvertimas, tik abu veikiančiu dvibalsio IE raidos kelyje. Paprastai taip nutinka kirčiuotoje padėtyje prieš kietą priebalsį. Iš pradžių, ypač slaviškoje aplinkoje, antrasis dvibalsio sandas išplatėja ir IE virsta IA, po to nelietuviškoje aplinkoje tas A dar apsiverčia į O ir dvibalsis virsta IO:

• diena, dzień, дзень, день, ден → дан, dan → giorno /džorno/ ‛diena’ itališkai;
• ель → ялíна, ялинка → ёлка /jelj, jalīnka, jolka/ ‛eglė, eglutė’ gudiškai ir rusiškai;
• ieva, jieva, jevas → javas;  ievaras, jevarys, jievaras → javaras → jovaras lietuviškai;
• ežys, ezis latviškai ← jeż lenkiškai, јеж serbiškai ‛ežys’, iežti ‛aižyti’ → язва /jazva/ ‛žaizda, opa’ bulgariškai, gudiškai, rusiškai → ёж /jož/ ‛ežys’ rusiškai;
• degutas ← *dieguotis → *diagotis → дëготь /diogotj/ ‛degutas’ rusiškai;
• gniesti, gnietyti, угнетать, гнев, gniew, gnieva → gniaužti → гнёт /gniot/ ‛gniaužtas’;
• linas ← len, лен /lien/ → лан /lian/, lan, liaunas → лён /lion/ ‛linas’ slaviškai;
• leto /lieto/, лѣто, љето, лето → лято, lato /liato/ ‛vasara, metai’ slavų kalbomis;
• liedyti → ляд, ляда, лядо /liado/ ‛lydymas’ → лёд /liod/ ‛ledas’ rusiškai;
• midus, medus, med ← мед /mied/ → мёд /miod/, miód, mjod ‛medus’ slaviškai;
• mirti ← mielti, rusiškai смерть /smiertj/ ‛mirtis’, sen. slavų sъmьrtь ‛miręs’, sąskrta मृत /mәrta/ ‛miręs’ → мёртв /miortv/ ‛miręs’ rusiškai, mortvvs /mortvus/ ‛miręs’ ir lotyniškai;
• nieść, нести /niesti/ ‛nešti’ → нёс /nios/ ‛nešė’, niosłem ‛nešiau’ lenkiškai ir rusiškai;
• sniegas, sniegs, śnieg, снег /snieg/ → сняг /sniag/ → snö, snø /snio/, snow /snou/ ‛sniegas’;
• стекло → стёкла /stieklo, stiokla/ ‛stiklas, stiklai’ rusiškai;
• вели → вёл /vieli, viol/ ‛(jie) vedė, (jis) vedė’ rusiškai;
• твердить /tvierditj/ ‛tvirtinti’, tverti → тварь /tvarj/ ‛tvarinys’, tvarstis, tvarstyti tvariai tvartą dvarą → двор, tvorа, твëрдо /tviordo/ ‛tvirtai’, творог ‛rūgpienis, varškė’.

Vardažodžiai:

• Lieta Lietva Ljetva Jetva → Ятва Liatva → Liotva Łotwa Jotva;
• Lietuo Lieda Lietė Ληθη Ληδα Лета Леда → Ляда Лада, Lato /Liato/;
• Πετρος, Pietro, Piero, Pierre, Pietari, Pietaris → Petras /Piatras/ → Piotr, Пётр /Piotr/;
• Sklieriai → Sklėriai, Šklėriai, Σκληροι → Скляров, Skliarova → Sklioriškiai.

Raide Ёё azbuka buvo papildyta parodyti /io/ tarties skirtumui nuo /ie/, bet primenant ir Ёё kilmę iš azbukos Ее (per Яя: je → ja → jo). Raidė Юю azbukoje reiškia dvibalsį /iu, jū/, o kiti (atvirkštiniai) ieviniai dvibalsiai paskirų savo raidžių azbukoje neturi, jie rašomi poromis su jotu: ий, ей, ай, ой, уй /ij, ei, ai, oi, ui/.

Apskritai gudai palyginti gerai išlaikę ievinius dvibalsius grynuoju pavidalu — jie ir dabar dažni slavų kalbose. Spėju, kad ie → y (е → и) ir ie → e (е → э) nunykimą gerokai stabdo rašybos ypatumas: kirilikoje, dažnai net ir slavų lotynikoje raidė Ee (seniau dar Ѣѣ, ѥ) reiškia dvibalsį /ie, je/. Azbukoje paprastos balsės /e/ visai nėra, jos balsė Ээ reta, skirta daugiau „elektriniam“ [ε] balsiui tarti svetimžodžiuose.

Jau ilgokas tinklalapis, tad ievinių galūnių ir priesagų raidą smulkiau ir atidžiau išnagrinėsime kitoje, priesagų istorinės gramatikos dalyje.