Lęgua

balsė, balsis, vocalis, vokalizmas

Istorinė balsių raida

Balsiai

Sąvoka

Balsiais vadiname gerklėje esančiomis balso stygomis skleidžiamus garsus, žymimus a, e, i, o, u ir panašiomis raidėmis. Raidė lietuvių kalboje yra moteriškos giminės daiktavardis, o garsas — vyriškos, todėl ir žmogaus garsus atitinkamai vadiname balsiais, o raides — balsėmis (ir dvibalsėmis, priebalsėmis, kt.).

Kartu su balsu, bent „redukuotuoju“ pusbalsiu ә, tariami ir kai kurie priebalsiai: „balsieji“ (sonoriniai) l, m, n, r, gerklinis barbarizmas (guturalinis faringalas) h bei skardieji d, g, z, ž priebalsiai. Iš jų ypač pratisas zvimbimas zzz skardumu kone prilygsta balsiui, tačiau elgsenos ypatumais net ir z laikosi priebalsio taisyklių, todėl jų raidos dėsningumus aptarsime priebalsių gramatikos skyriuose.

Gerklė ir balso stygos balsiams ir skardiems priebalsiams ištarti.
Gerklė ir balso stygos balsiams ir skardiems priebalsiams ištarti.

Kiek yra balsių, tiksliai atsakyti neseka, penki (a e i o u arba a ė y o ū) tėra susitarimo skaičius, nes skiriasi jie nevienodai. Ir tie patys dažnai būna nevienodo ilgio, pločio, aukščio, storio, skirtingai ištariamas kirčiuotas ir nekirčiuotas balsis, lietuvių kalboje dar tvirtaprade arba tvirtagale priegaide. O istorinėje kalbotyroje ypač svarbu įsidėmėti, kurie balsiai tarpusavyje panašūs, kurie iš jų pradiniai ir tarpiniai.

Šiame tinklapyje išguldyta balsių istorinės kaitos būdų santrauka ir rodyklė į išnagrinėtus raidos dėsnius, jų pagrindimą, pavyzdžius.

E → A

Balsio E→A išplatėjimas, kaip ir priebalsių kietėjimas, yra bendro tarties stabarėjimo apraiška ir ryškus žmogaus nukultūrėjimo, sulaukėjimo padarinys. Kadangi kryptis ir priežastis atskleista ir pagrįsta patikimai, tai E→A galima laikyti ne tik būdinga kaita, bet ir aiškiu nutautėjimo raidos dėsniu. Eižėti → aižėti, gelbėti → pagalba, šelpti → šalpa, segti → sagtį, lietviai → liatviai → latviai ir kiti, plačiau — atskirame 29 skyriuje Balsio E→A raida.

A ↔ O

Nutautėjant balsis A pavirsta balsiu O ir priešingai — O apsiverčia balsiu A. Virsmas ryškus ir visuotinis, bet indoeuropeistai ligšiol neperpratę šio dėsnio ir pačiam dar neateina į galvą nė spėjama prielaida, kokia šio virsmo priežastis ir sąlygos. Todėl dėsniu vadinti negalima, bet aptarkime atskirame 33 skyriuje Balsio A↔O apvertimas — turėkime vilties išsiaiškinti.

O ÷ U

Balsių Oo ir ŪUuū kaita nėra dėsnis — jau vien todėl, kad nėra vienos virsmo krypties, tad nėra ir aiškios priežasties, būtino ryšio su padariniu. Išvis šis reiškinys lietuvių kalbai nebūdingas, bet jį verta žinoti lyginamojoje kalbotyroje, nes neretai pasireiškia vertimuose, nagrinėjant atitikmenis kitose kalbose. Keletas pavyzdžių:

Dažnai čia dar įsimaišo A÷O kaita, antai stulpas, stub, стуб latviškai yra stabs, Bolgaria ÷ Balgaria ir pan. Bet giliau patyrinėjus dažniausiai išaiškėja, kad tiesioginio O→U nei U→O virsmo nebūta, tai tėra buvusio dvibalsio UO (OU, AU) naikos padarinys. Antai žodis budrumas ir бодрость abu kilę iš jaudrumo, jaudulio (*uodulio, *vuodrumo); žodžiai stalas, стул, стол, столб, στηλη, stulpas susiję su aibiskaitiniu *stuoluo, *stuolva, *stuoluva (stulpuva – keli stulpai, šulai); o governantė, gubernija ir gubernatorius — iš veiksmažodžio gaubti, gauvinti (gaivinti, globoti). Todėl išsamiai ir tiksliai šį kalbų raidos dėsnį išnagrinėsime ne balsių kaitos, o dvibalsių naikos skyriuje.

U→A

Panašiai būdinga, bet nedėsninga yra ir balsių ŪUuū kaita su Aa, nors pirmuoju žvilgsniu kryptis iš U į A čia atrodo nuosekli:

U→A nenuoseklumo priežastis ta pati, kaip ir jau minėtų Bulgarija ÷ Balgaria, stulpas ÷ stabs pavyzdžių ankstesniame U÷O skyrelyje — šių balsių kilmė iš buvusio dvibalsio UO (OU, AU). Antai tapa tėra sunykusiu dvibalsiu tuopa: tai patvirtina kitu dvibalsio nykimo keliu atsiradęs antras šio medžio vardas topolis, slavų kalbose тополь, topol, topoľ, topola, топола, тополя, таполя. Todėl ir šis virsmas tiksliai bus atskleistas ir pagrįstas ne balsių kaitos, o dvibalsių naikos skyriuje.

Žinynai