Lęgua

balsė, balsis, vocalis, vokalizmas

Istorinė balsių raida

Balsiai

Sąvoka

Balsiais vadiname gerklėje esančiomis balso stygomis skleidžiamus garsus, žymimus a, e, i, o, u ir panašiomis raidėmis. Raidė lietuvių kalboje yra moteriškos giminės daiktavardis, o garsas — vyriškos, todėl ir žmogaus garsus atitinkamai vadiname balsiais, o raides — balsėmis (ir dvibalsėmis, priebalsėmis, kt.).

Kartu su balsu, bent su menku pusbalsiu (redukuotuoju ә), tariami ir kai kurie priebalsiai: „balsieji“ (sonoriniai) l, m, n, r, gerklinis barbarizmas (guturalinis faringalas) h bei skardieji d, g, z, ž priebalsiai. Iš jų ypač pratisa zzz skardumu kone prilygsta balsiui, tačiau elgsenos ypatumais net ir z laikosi priebalsio taisyklių, todėl jų raidos dėsningumus aptarsime priebalsių gramatikos skyriuose.

Gerklė ir balso stygos balsiams ir skardiems priebalsiams ištarti.
Gerklė ir balso stygos balsiams ir skardiems priebalsiams ištarti.

Kiek yra balsių, tiksliai atsakyti neseka, penki (a e i o u arba a ė y o ū) tėra susitarimo skaičius, nes skiriasi jie nevienodai. Ir tie patys dažnai būna nevienodo ilgumo, atvirumo, aukštumo, skirtingai ištariamas kirčiuotas ir nekirčiuotas balsis, lietuvių kalboje dar tvirtaprade arba tvirtagale priegaide. O istorinėje kalbotyroje ypač svarbu įsidėmėti, kurie balsiai tarpusavyje panašūs, kurie iš jų pradiniai ir tarpiniai.

Šiame tinklapyje išguldyta balsių istorinės kaitos būdų santrauka ir rodyklė į išnagrinėtus raidos dėsnius, jų pagrindimą, pavyzdžius.

Žinynai